Taksimi progresiv mbron shtresėn e mesme
 
  • Flet Profesor Ervin Dema: Avantazhet dhe disavantazhet e taksės sė sheshtė dhe asaj progresive, dy alternativat qė pėrplasen
 
Publikuar më 14.10.2012 | 10:46

 

Ornela Manjani

Ndryshimi i politikės fiskale nė Shqipėri, heqja dorė nga taksa e sheshtė dhe aplikimi i sistemit progresiv, vlerėsohet nga dy kėndvėshtrime nga profesori i ekonomisė, Ervin Demo. Sipas tij, ekonomia shqiptare lė hapėsirė pėr aplikimin e taksės progresive, por mėnyra e aplikimit tė saj duhet tė jetė e mirėstudiuar. Nga ana tjetėr, Demo e vlerėson si produktive pėr buxhetin e shtetit, taksėn progresive dhe tė favorshme pėr biznesin, taksėn e sheshtė. 

Si e vlerėsoni sistemin e taksave qė aplikohet nė Shqipėri. Cilat janė avantazhet dhe disavantazhet?

Implementimi i taksės sė sheshtė ka pasur njė ndikim rrėnjėsor nė ekonomi. Regjistrimi ose dalja nė tė bardhė u bė mė e centrivuar pėr bizneset dhe gjithashtu sillte mė shumė benefite pėr ekonominė shqiptare se mė parė. Taksa e sheshtė, si ajo progresive, ka avantazhet dhe disavantazhet e veta. Vende tė cilat aplikojnė kėto lloj sistemesh kanė specifika tė caktuara ku njė ndėr to ėshtė edhe vetė niveli i informalitetit. Pėrgjithėsisht janė vende qė janė nė zhvillim e sipėr dhe nuk kanė njė sistem fiskal tė konsoliduar, qoftė nga pikėpamje e kėndvėshtrimit tė traditės apo tė kapaciteteve qė ka vetė sistemi pėr tė menaxhuar grumbullimin e taksave. Nė rast se ne i referohemi kohės ose momentit kur taksa e sheshtė ėshtė implementuar nė Shqipėri, menjėherė pas saj filluan tė ndjeheshin efektet e para tė krizės ekonomike dhe mbase efektet e parashikuara tė kėsaj takse nuk ishin ato qė priteshin, sepse duhen marrė nė konsideratė ndryshimet qė pati ekonomia shqiptare si rrjedhojė e krizės globale. 

Aplikimi i taksės progresive, ēfarė avantazhesh dhe disavantashesh do tė sjellė pėr bizneset, individėt dhe buxhetin e shtetit nė rast se do tė zbatohet?

Nė pamje tė parė grumbullon mė shumė tė ardhura dhe kjo ėshtė nė mėnyrė tė pakontestueshme. Nė rast se ne shikojmė klimėn e biznesit nė tėrėsi dhe mėnyrėn se si zhvillimi ekonomik ka vijuar dhe se si grumbullohen tė ardhurat e buxhetit tė shtetit, kėtu fillon dhe ndėrlikohet gjykimi se me taksėn progresive do tė grumbulloheshin mė shumė tė ardhura pėr vetė faktin qė biznesi i madh si rrjedhojė e detyrimeve mė tė larta kundrejt shtetit do tė ishte mė i vėshtirė. Taksimi i sheshtė dhe ai progresiv janė modele tė cilat i pėrdor ēdo qeveri, e cila merr mandatin nga votuesit dhe duke iu bazuar bindjeve tė veta dhe ideologjive ku bazohet, pra janė nė tė drejtėn e saj tė plotė pėr tė implementuar sistemet me bazė progresive ose ato tė sheshta, por ajo qė duhet marrė nė konsideratė janė format e implementimit tė tė dy sistemeve, tė cilat janė nga mė tė ndryshmet. Shumė e rėndėsishme pėr rastin e Shqipėrisė kur ne flasim, sidomos pėr taksėn progresive, duhet kemi njė ide mė tė qartė se si do tė implemetohej ajo ose se ēfarė kuptojmė me taksė progresive. Nė rast se ne do tė nėnkuptonim qė ata qė kanė tė ardhura nga paga mujore 100 mijė lekė tė reja do tė pėrkufizoheshin si individė me tė ardhura tė larta dhe do tė paguanin mė shumė se paguajnė sot, unė mendoj se kjo ka njė problem, pasi taksa progresive nė thelb tė saj ka gjithmonė parasysh qė tė mbrojė shtresėn e mesme dhe jo rritjen e detyrimeve ndaj kėsaj shtrese. Pėrgjithėsisht taksat progresive do tė shkojė nga koorporatat dhe individėt qė kanė tė ardhura tė larta nė mėnyrė qė tė bėhet shpėrndarja nė ekonomi. Gjetja e balancės midis grumbullimit tė tė ardhurave nė njė nivel mė tė lartė nga bizneset e mėdha, korporatat dhe individėt qė kanė tė ardhura shumė tė larta dhe shpėrndarja e tyre, do tė jetė e vėshtirė pėr tu gjetur. Nė vende si ne, tė cilat kėrkojnė zhvillim tė shpejtė dhe pėr shkak tė kushteve qė janė nė Shqipėri, mbase ėshtė me e drejtė logjika qė sa mė shumė tė ardhura tė mbajnė vetė bizneset aq shumė do tė kishte pėrfitime ekonomia. Prandaj, balanca ėshtė gjithnjė e vėshtirė dhe kjo balancė mund tė gjykohet mbi bazėn e njė informacioni shumė tė plotė. Nė njė rrafsh teorik tė dyja modelet janė tė pranueshme dhe tė zbatueshme, por nė rrafshin praktik do tė duheshin tė dhėna tė detajuara pėr tė kuptuar se si do tė funksiononte taksa progresive, sepse pėr taksėn e sheshtė tashmė kemi njė lloj databaze tė dhėnash tė viteve tė fundit pėr tė bėrė njė vlerėsim mė tė “detajuar” dhe real. 

Si e vlerėsoni platformėn e Partisė Socialiste pėr ndryshimin e sistemit tė taksimit dhe heqjen e taksės pėr biznesin e vogėl?

Mbėshtetja e sipėrmarrjeve tė vogla ėshtė njė nisėm pozitive nga secila qeveri qė ndėrmerret. Format pėr trajtimin e sipėrmarrjeve tė vogla janė nga mė tė ndryshmet. Patjetėr qė njė ndėr masat ėshtė edhe heqja e taksės, por kėtu kemi njė problem, cili duhet parė me kujdes. Heqja e menjėhershme e taksės sė bizneseve tė vogla shkon nė logjikė tė kundėrt me aplikimin e taksės progresive, pasi baza dhe niveli i tė ardhurave qė mund tė kenė bizneset e vogla mund tė jenė tė atilla qė e detyrojė tė aplikohet taksa progresive. Nė Shqipėri ėshtė njė arritje pozitive rritja e numrit tė bizneseve qė janė pjesė e sistemit fiskal dhe paguajnė detyrime, pėrjashtimi i kėtyre bizneseve nga pagesa e kėtyre detyrimeve padyshim qė do tė kishte njė efekt negativ mbi buxhetin e shtetit pėr tė cilin do tė duheshin tė bėheshin kalkulime si kjo masė do tė rikuperohej nė njė rast tė atillė. Nė rast se ne flasim pėr heqjen e taksės pėr bizneset e vogla dhe rritjen e mbėshtetjes financiare qė do tė bėhej pėr shtresa tė ndryshme sociale, ne kėtu kuptojmė se buxheti merr goditje tė konsiderueshme. Pėrsėri i qėndroj idesė se sa mė e madhe tė jetė baza e bizneseve dhe e individėve qė taksohen aq mė lehtė do tė jetė baza e barrės fiskale. Nė kėto kushte qė jemi ne, si rrjedhojė e vetė krizės, diskutimet janė gjithnjė pėr tė inkurajuar bizneset tė investojnė mė shumė dhe tė punėsojnė mė shumė. Kemi raste qė vende tė ndryshme kanė rritur barrėn fiskale pėr bizneset e mėdha, por kjo ka hasur nė reagime tė forta.

Avantazhet

Taksa e sheshtė identifikon bizneset dhe i vė para predispozitės pėr tė paguar detyrimet

Biznesit i mbeten mė shumė tė ardhura pėr tu menaxhuar prej tij.

Disavantazhet

Taksa e sheshtė sjell mė pak tė ardhura nė buxhetin e shtetit. 

Penalizohen investimet pėr shkak tė fondeve tė reduktuara.

Avantazhet

Taksa progresive sjell mė shumė tė ardhura nė buxhetin e shtetit.

Ndihmohet gjallėrimi i biznesit tė vogėl

Disavantazh 

Taksa progresive ėshtė njė barrė mė rėndė fiskale pėr bizneset dhe koorporatat

Bizneset tė predispozuar tė fshehin detyrimet.

Rama:  Taksa e sheshtė, korruptive 

Kreu i PS-sė Edi Rama ka thėnė se taksa progresive ėshtė mėnyra e njė taksimi tė ndershėm, ndėrsa shtoi se duhet tė ndahemi njėherė e mirė nga taksa e sheshtė. “Taksimi i ndershėm i bazuar mbi progresivitetin, pėrbėn vlerė pėr ne. Taksa e korrupsionit ėshtė para e derdhur mbi taksėn e sheshtė”-tha Rama. Sipas tij, nga mungesa e stabilitetit fiskal, bizneset s’parashikojnė dot tė ardhmen, ne duhet t’i krijojmė qytetarėve kushtet e njė qetėsie relative. “Duhet tė ndahemi njėherė e mirė nga taksa e sheshtė. Nėn barrėn e taksės sė sheshtė biznesi po asfiksohet. Ndėrkohė qė ka ardhur koha, qė t’i japim frymėmarrje shtresės sė mesme”, shtoi ai.

Dhoma e Tregtisė: Mungojnė faturat e TVSH-sė

Kryetari i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė, Nikolin Jaka, ngriti nevojėn e njė paketė tė re fiskale pėr ndėrtimet, ndėrkohė duke ju referuar taksės sė propozuar nga socialistėt, Jaka vlerėsoi se duhet menduar pėr futjen e sistemit tė TVSH-sė.  “Lidhur me taksat si Dhomė Tregtie kemi kėrkesa tė hershme, Qeveria aktuale apo opozita duhet tė mendojė mirė futjen e sistemit tė TVSH-sė, pasi shumė sipėrmarrės tė mėdhenj thonė se malli i tyre nuk shoqėrohet me faturė tė TVSH-sė nga biznesi i vogėl”,- theksoi Jaka.

Tė ardhurat nga tatimet bien me 8. 1 %

Nė pesė mujorin parė tė kėtij viti tė ardhurat nga taksat u realizuan nė masėn 93.6 %,  me njė rėnie vjetore prej 8.1 %. Tė ardhurat nė fondet speciale arritėn 24.6 miliardė lekė nga rreth 24.3 miliardė lekė tė planifikuara, me rritje 1.5 % me shumė se plani dhe 4.7 % mė shumė se e njėjta periudhė e njė viti me parė. Sipas Ministrisė sė Financave, tė ardhurat nga ndihmat rezultojnė pėr periudhėn 751 milionė lekė nga rreth 865 milionė lekė tė njė viti mė parė, ndėrsa tė ardhurat jo?tatimore kanė qenė pėr kėtė periudhe 9.9 miliardė lekė nga 9.93 miliardė tė njė viti mė parė, me rėnie vjetore 0.3 %

Konfindustria pranon taksėn progresive pėr monopolet

Konfindustria pranon aplikimin e taksės progresive, por vetėm pėr monopolet dhe oligopolet. Sipas kreut tė Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku, tė gjitha bizneset qė operojnė nė tregje tė mbyllura monopol ose oligopol si pasojė e privilegjeve tė siguruara nga leje, licenca dhe koncesione shtetėrore duhet tė jenė pjesė e sistemit progresiv tė taksimit. Nė ēdo rast tjetėr, sipas Konfindustrisė aplikimi i taksės progresive do tė ishte goditje e drejtpėrdrejt ndaj biznesit vendor, do tė bllokonte tėrheqjen e investimeve tė huaja si pasojė e rritjes sė konkurrencės sė vendeve tė Rajonit tė Evropės Juglindore, qė zbatojnė politikėn fiskale tė taksės sė sheshtė nė nivele tė ulėta. Thelbi i propozimit tė Konfindustrisė, paraqitur nė mėnyrė tė njėkohshme tė gjitha palėve tė vendimmarrjes politike shqiptare ishte vazhdimėsia e sistemit tė sotėm fiskal me taksa tė ulėta dhe pėrdorimi i taksės sė sheshtė prej 10% pėr tė gjitha bizneset me pėrjashtim tė bizneseve, qė: - punojnė nė tregje tė mbyllura monopol ose oligopol si pasojė e privilegjeve tė siguruara nga leje, licenca dhe koncesione shtetėrore dhe qė -njėkohėsisht tejkalojnė  njė nivel fitimi tė arsyeshėm.  

Haldedaj: S’do tė ndryshojmė sistemin fiskal

Sistemi fiskal nė vend nuk do tė ndryshojė. Ministria e Financave deklaron se taksa pėr biznesin e vogėl nuk mund tė zerohet. Zėvendėsministrit i Financave Nezir Haldeda, gjatė njė takimi me pėrfaqėsues tė kėtij komuniteti nė rrugėn “Don Bosko” nė Tiranė, biznesi nė vend ėshtė ndihmuar nga pėrgjysmimi i taksės dhe kjo ka ndikuar nė rritjen e tyre. Sipas Haldedės, sipėrmarrėsve nė vend nuk mund t’u premtohet njė taksim zero, por ndihmė konkrete nė plotėsimin e dokumentacionit tė nevojshėm, pėrmbushjen e detyrimeve dhe rritjen e mundėsive pėr zgjerimin e biznesit.

Bozdo: Taksa e sheshtė, efekte pozitive 

Zėvendės ministri i Ekonomisė, Eno Bozdo, ėshtė shprehur dje se politika fiskale e ndjekur nga qeveria reflektohet pozitivisht edhe tek biznesi i vogėl.  Bozdo ka rikonfirmuar faktin se sistemi i taksimit nė vend nuk do tė ndryshojė me argumentin se ėshtė njė politike favorizuese pėr biznesin vendas dhe pėr investitorėt e huaj nė vend. Zėvendėsministri i Ekonomisė ka inspektuar tregun elektrik pėr tė testuar pretendimet e pėrfaqėsuesve tė biznesit nė lidhje me sistemin e taksimit.


Videot e fundit
4 Komente
Kola
Klase te mesme nuk po ka me Amerika. Qe te mbrosh klasen e mesme duhet ta krijosh klasen e mesme, qe te krijosh klasen e mesme duhet takse e sheshte, ka mundesi 10% ose me pak dhe pa TVSH mbi cdo gje te importuar nga jashte. Por e keqja nuk eshte atje, por tek sistemi i korruptuar ligjor ne Shqiperi, mosnjohja e prones dhe korrupsioni. Nuk ka ne asnje vend te zhvilluar klase te mesme PA PRONE. Edhe prrallat se na paska klase te mesme ne Kine(ku shteti po i heq me shqelma e shpronson fshataret) nuk ka vend. Pa prone ska klase te mesme, ka vec klase te fuqishme oligarkike e politikane. Ska nevoje per shkrime 200 faqesh. Klasa progresiste po shkaterron me borxhe Ameriken, shkaterroi Greqine, e si prfundim ata qe ishin ne krye prap ne krye mbeten dhe me te pasur se sa ishin.
Pa Emër
taksa e sheshte dhe taksa e leshte,ose taksa e sheshit dhe taksa e leshit ,ne shqiperi eshte cdo gje rrumpalle ,bizneset duhet te paguajne sipas gjiros se fitimit te paisen me kasa fiskale dhe sipas giros te tatohen vetem atehere biznesi do mari fryme ndryshe te vegjelit shkojne per lesh dhe te medhejte behen akoma me te medhenje ,une kam qqene vete tregetare por taksat me mbytenune qe shisja ne rruge e kisha taksen te barabarte me ate qe kish lokal,biznesi te ne eshte i veshtire sepse komandohet nga biznesmenet politikan qe i kane bere monopole.doktorr rrumpalla vetem rrumpalle din te mbjelle.
Pa Emër
taksat e latat jame nje shepnzim shume i madh per shtresen e ulet
Pa Emër
ME KETE TAKES PROGRESIVE PO HUMBNI DESHIREN E NJERZVE PER TE PUNUAR.KA PER TU KTHYER PARULLA KOMUNISTE TE GJITH HANE SA DUAN DHE PUNOJNE SA MUNDEN.KENI PER TE SHTUAR DEMBELET.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
2 + 6 =
Statuja 9500-vjeēare fsheh njė mesazh pėr njeriun modern (VIDEO)
Shkencėtarėt nė Gjermani janė afėr zbulimit tė kodit tė njė statuje tė lashtė prej druri, qė mendohet se pėrmban kodet sekrete tė shkruara rreth 9,500 vjet mė parė, dhe qė pėrbėn, ndoshta statujėn mė tė vjetėr nė planet. Statuja quhet Shigir, dhe ėshtė dy herė mė e vjetėr se piramidat egjiptiane d
Rama uron Lindita Nikollėn pėr ditėlindje
Kryeministri Edi Rama ka gjetur njė mėnyrė interesante pėr tė uruar ministren e Arsimit dhe Sportit, Lindita Nikolla. Nėpėrmjet njė postimi nė rrjetin social "Facebook", Rama ka zgjedhur njė foto bashkė me Nikollėn dhe e ka shkruar urimin mbi tė.  "+100" - ka shkruar Rama, duke e shoqėruar me simb
Mbyllet televizioni i deputetit tė PD-sė?
UTV News sot ka mbyllur sinjalin. Rreth mesditės televizioni ka ndėrprerė transmetimet, duke nxjerrė njė tabelė, si defekt teknik. Aktualisht nuk dihet se, ēfarė do tė ndodhė me kėtė televizion privat, por ajo qė mėsohet ėshtė se, pėr momentin nuk do tė ketė asnjė transmetim. UTV News ėshtė nė pro