Pronat e ushtrisė, thela e fundit. Gati nisja e procesit tė privatizimit
  • Nga 1300 prona dhe objekte, ushtria do tė Pėrdorė vetėm 180-190
  • Bordi Drejtues i Monitorimit tė Procesit tė Regjistrimit tė Pronave vendos koordinimin e punės
 
Publikuar më 23.09.2012 | 10:31

Rreth 90% e fondit tė pėrgjithshėm tė pronave tė paluajtshme qė disponohen nga Forcat e Armatosura pritet tė ndryshojnė titullin e pronėsisė pėr t’iu transferuar pushtetit lokal, apo pėr t’i vėnė nė dispozicion tė Agjencisė sė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave me synim kthim-kompensimin fizik tė pronarėve. Nė fakt procesi nė fjalė thjesht sa do tė zyrtarizojė dhe njohė atė qė nė realitet ka 20 vjet qė ėshtė konsumuar brenda ushtrisė shqiptare. Kėshtu sipas ministrit tė Mbrojtjes Arben Imami “nga 1300 prona qė ne aktualisht disponojmė rreth 180-190 mbeten nė Planin e Pėrhapjes tė FA. Nė vitin 2009 rreth 1000 prona kanė qenė jashtė Planit tė Pėrhapjes. Nė kėto tre vjet kanė dalė jashtė Planit tė Pėrhapjes pothuajse vetėm depot qė janė zbrazur nga materialet e tepėrta dhe nga municionet e tepėrta”. Teknikisht, siē edhe ėshtė bėrė e njohur mė parė, flitet pėr gati 1.2 milionė metra katrorė terrene dhe objekte. Kuptimi i fjalės sė ministrit, mbajtur pardje nė mbledhjen e Bordit Drejtues tė Monitorimit tė Procesit tė Regjistrimit tė Pronave tė Paluajtshme tė Forcave tė Armatosura konsiston nė atė se procesi i reformimit tė ushtrisė, nė termat e ridislokimit mund tė quhet i pėrmbyllur. Pasojė direkte e tij ėshtė ndėr tė tjera edhe lirimi i mjaft mjediseve dhe objekteve qė dikur ishin nė pėrdorim tė ushtrisė, por qė kėtej e tutje janė tė panevojshme qė tė ruajnė kėtė destinacion. Pėr tė dhėnė njė ide me shifra, Imami ka pėrmendur qartė se nga 1300 prona qė janė nėn pronėsi tė Forcave tė Armatosura janė tė nevojshme pėr tė vijuar aktivitetin e tyre vetėm 180- 190. “Pronat e tepėrta, tė cilat nuk kemi kapacitet t’i mbajmė, t’i ruajmė dhe qė janė njė barrė pėr ushtrinė shqiptare, t’i jepen publikut”, ka shtuar ai. Por ku shkojnė kėto prona tė cilat janė njė kapital i jashtėzakonshėm investimi dhe njė prurje thelbėsore nė tregun shqiptar? Ministri ka dhėnė njė pėrgjigje qė gjithsesi e pashoqėruar me vendime shtesė mund tė reduktohet nė retorikė. “Tė evidentohen tė gjitha pronat e lira, nga ndėrtesat, tė cilat kanė edhe troje dhe me njė VKM t’ia kalojmė Agjencisė sė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave. Nė kėtė mėnyrė, ka nėnvizuar ai, japim njė kontribut pėr kėtė proces shumė tė rėndėsishėm pėr njohjen e tė drejtave tė ligjshme tė pronės nė Shqipėri tė shkallmuara nė 50 vjet tė regjimit komunist”, ėshtė shprehur ai. Kėshtu pronat e ushtrisė teorikisht do t’i ndihin realizimit tė pjesshėm tė strategjisė sė pronave nė Shqipėri miratuarpak kohė mė parė dhe qė pasqyron nė njė kuptim potencialin e sanksioneve qė mund tė marrė Shqipėria pėr kėtė ēėshtje nga BE-ja. Njė proces qė duket se do tė hapė punė dhe qė ėshtė delikat ėshtė edhe ai i rishikimit tė tė gjitha akteve tė shit-blerjes sė pronave tė ushtrisė pas vitit 1990. “Do t’i kthehemi tė gjitha pronave qė Ministria e Mbrojtjes ka privatizuar apo ka dhėnė nė pėrdorim tė tretėve, pushtetit lokal, institucioneve tė tjera qendrore, pėr tė bėrė njė ballafaqim midis situatės sė pronės sė viti 1990 mbėshtetur nė hartat e asaj kohe”, ėshtė shprehur ministri i Mbrojtjes Imami. Madje ai ka bėrė tė ditur tė pranishmėve se pėr tė bėrė zbardhur situatėn ėshtė urdhėruar auditi tė kryejė veprimet e duhura. Pėr tė kuptuar mė mirė tagrin e detyrave tė secilit institucion qė ėshtė pjesė e Bordit nė fjalė, Imami ka sqaruar tekstualisht detyrat e Ministrisė sė Mbrojtjes nė kėtė proces. Kjo vlen edhe si njė pėrgjigje ndaj akuzave qė i janė bėrė sė fundmi kėtij institucioni dhe titullarit tė tij. “Nė kėtė proces ka nevojė pėr tė rritur bashkėpunimin, sė pari brenda ministrisė sonė, midis tė gjitha komandave dhe ministrisė, nė mėnyrė qė ky vit tė jetė viti i trajtimit dhe zgjidhjes sė problemit tė pronave tė tepėrta, brenda kompetencave qė na jep ligji. Ne nuk privatizojmė, ne nuk shesim, por ne kemi njė detyrė themelore qė tė pėrgatisim dokumentacionin e saktė tė tė gjitha pronave qė janė nė inventarin e Ministrisė sė Mbrojtjes, me pėrparėsi tė atyre pronave qė janė brenda Planit tė Pėrhapjes, pra qė mbetėn pronė e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe pastaj tė tė gjitha pronave tė tjera”, tha ai.  

Genti Minarolli: Kthim pronarėve ose privatizim  

Pronat e tepėrta tė forcave tė Armatosura, qė dalin tė tilla pas miratimit tė Planit tė Pėrhapjes sė tyre do tė kenė tri destinacione. I pyetur nga nga Shekulli, drejtori i Privatizimit nė Ministrisė e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjitikės, Genti Minarolli sqaroi se si do tė veprohet me mjediset dhe terrenet qė lirohen nga pėrdorimi i deritanishėm nga Forcat e Armatosura. “Do tė veprohet siē ėshtė vepruar deri mė tani. Pėr terrenet, pra troje le tė themi ku nuk ka objekte, aty ku nuk ka pronar do t’i kalohen pushteti lokal. Aty ku ka, do t’i kalohen Agjencisė sė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave pėr t’ia kthyer pronarit. Pėr rastet kur ka objekte, pra kur shteti ka investuar, ato do tė kalojnė pėr privatizim”, tha Minarolli. Pra kthim apo kompensim pėr trojet, privatizim pėr objektet ose kalim pushtetit lokal pėr tė dy kategoritė kur zyrtarisht nuk ka pretendime nga pronarėt. I gjithė procesi nė fjalė mė shumė lidhet me unifikimin e dokumentacionit pėr pronat, prej nga ku mund tė bėhet rivlerėsimi dhe mandej destinomi final. Me interes do tė ishte tė njihej zyrtarisht sa ėshtė sipėrfaqja e terreneve dhe vendndodhja e tyre. Kėtu pėrfshihen edhe ato tė Flotės Detare pra rajonet turistike, por edhe pyje, qė janė njė aset ekonomik shumė i madh. Lidhur me kėtė ēėshtje, drejtuesi i mbledhjes sė Bordit, zv. ministri Ekrem Spahia i pyetur nga Shekulli nuk pranoi tė fliste.   

Pronarėve qeveria do t’u japė majat e maleve

  Pronarėt nuk besojnė se lirimi i pronave tė paluajtshme tė Forcave tė Armatosura do tė funksionalizohet pėr tė bėrė kompensimin e tyre fizik. Nėnkryetari i Shoqatės “Pronėsi me Drejtėsi”, Myrshit Vorpsi deklaroi dje pėr Shekullin se nga ky proces pronarėt nuk pėrfitojnė. “Mund tė ketė pronarė tė caktuar qė mund tė kenė tė drejtėn e parablerjes dhe unė nuk paragjykoj. Por qė kėto prona tė kalojnė pėr kompensim fizik pėr pronarėt unė nuk besoj dhe ende nuk di gjė. Kjo qeveri ka vendosur qė pronarėve t’u japė pėr kompensim majat e maleve sipas parimit ‘disa ngjiten e disa zbresin’”, tha Vorpsi. Sipas tij qeveria kryesisht do tė kufizohet me kompensimin financiar qė e ka parim tė vetin. Ndėrkohė nuk mund tė mos vihet re se ironia me natyrėn e kompensimit fizik tė pronarėve adreson prapavijėn politike qė qėndron nė kėtė proces. Madje prapavijėn elektorale do tė ishte mė saktė. Aktualisht mbi qeverinė “Berisha” ēėshtja e pronave po rėndohet si njė problem qė sa vjen e nxjerr nė sipėrfaqe mahisjen e 20 vjetėve abuzim.

Skerdilajd Zaimi 


Videot e fundit
3 Komente
ish ushtarak
okej me mendimin e ministrit qe tua jape pronareve, po me ata oficere qe i cuan me urdher te punonin ne cdo maj mali dhe jo prane familjeve te tyre ne vendlindje, e ne fund as nuk i kane strehuar por ju kane dhene nje cope fjetin ushtari, depo truproje si do veprohet? apo do i nxjerin jashte familjarisht
Mark.uk
ish ushtaraku:Vertet keni pasur veshtersi,po rrogen e keni pasur sa 20 kooperativiste.
daku
shume mire e ke mark.Po na dalin te persekutum, edhe rojet e dulles tashi

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
7 + 3 =
Deklarata tronditėse e shkencėtarit nė prag tė vdekjes: Alienėt ekzistojnė (VIDEO)
Alienėt, disa tė vjetėr gati 200-vjeēarė, janė tė vėrtetė dhe kanė vizituar Tokėn, ka thėnė njė ish-shkencėtar i lartė nga Lockheed Martin. Nė momentet e fundit tė jetės sė tij, ai zbuloi disa foto dhe ndau pėrvojat e tij personale me alienėt. Boyd Bushman vdiq mė 7 gusht 2014 dhe videoja e mėposht
Brenda shtėpisė sė Merilin Monrosė (FOTO)
Merilin Monro ka pushtuar zemrat e amerikanėve, pasi u bė njė nga seks-simbolet mė tė mėdha tė botės, sidomos pas roleve si protagoniste nė filmat e viteve ’50, “Some Like it Hot” dhe “The Seven Year Itch”.  Gjatė jetės sė saj, ylli “me shumė cepa” ka jetuar nė 43 shtėpi tė ndryshme, por vetėm njėr
Drejtori i "Apple" shpall homoseksualitetin: Dhurata mė e madhe e Zotit (VIDEO)
Sipas njė raporti nga “Deloitte”, 83% e meshkujve gei, lezbikeve dhe biseksualėve e fshehin identitetin e tyre seksual nė vendin e punės. Mirėpo shefi ekzekutiv i kompanisė “Apple”, Timothy D. Cook, jo vetėm qė nuk e ka fshehur, por ėshtė shprehur se “ndihet krenar”. Me anė tė njė eseje tė publikuar