Projekti qė bunkerėt i bėn tė dobishėm
Publikuar më 15.09.2012 | 10:57

Shqipėria, ka qindra e mijėra bunkerė tė erės komunistet tė cilėt janė jashtė pėrdorimit dhe tani po kalon njė lulėzim tė industrisė sė turizmit. Njė projekt i pėrbashkėt shqiptaro-gjerman po i bashkon nė njė kėto dy gjėra, duke i kthyer bunkerėt nė vend pėr tė fjetur.

Nė Tale, qė ndodhet 50 km nga Tirana, 10 studentė nga Shqipėria dhe 10 nga Gjermania po punojnė pėr kėtė projekt. Ata po kthejnė bunkerėt nė bujtina, ku njė bunker do tė ketė hapėsirė pėr tetė persona. Ndoshta kjo do tė bėjė qė njerėzit tė kursejnė ndonjė mendim pėr diktatorin qė i ka ndėrtuar dhe qė e ktheu Shqipėrinė nė njė nga vendet mė tė izoluara.

Gjatė drejtimit tė vendit nga Enver Hoxha u ndėrtuan nė vitet 1970 dhe 1980 rreth 750 mijė bunkerė. Hoxha i trembej njė pushtimi nga jashtė dhe ndėrtojė struktura prej betoni ku njerėzit mund tė strehoheshin nė rast emergjence si edhe pėr tė sulmuar armikun e mundshėm. Bunkerėt reflektojnė paranojė tė pakrahasueshme tė diktatorit.

Iva Shtrepi kėrkon tė ndryshojė qėllimin e tyre i kthyer nė bujtina. Teza e saj pėr diplomim nė njė universitet gjerman titullohet “Bunkerkunft”, njė lojė me fjalėn bunker dhe “unterkunft” qė nė gjermanisht do tė thotė akomodim. Plani fillestar ėshtė pėr tė ndryshuar njė bunker tė vetėm por kjo mund tė ndryshojė shumė shpejt.

Markus Pretnar, profesor i Shtrepit pėr shkencat e aplikuara nė Universitetin e Majnzit, i ka pėlqyer shumė kjo ide dhe po e kthen teorinė nė praktikė. Studentet e seminareve tė tij morėn kėtė temė, hartuan projektin dhe lidhėn kontaktet e para nė Shqipėri.

“Teza ėshtė kthyer nė njė plan kėrkimor”, thotė Pretnar, profesor pėr dizajnim tė brendshėm. Ai e sheh tė tronditur Shqipėrinė nga fluksi aktual i turistėve. “Ju mund t’i hidhni njė shikim vetėm ndėrtesave nė bregdetin e Adriatikut, kjo ndodh edhe nė Malin e Zi, pėr tė kuptuar se ėshtė ndėrtuar aq shumė nė pak kohė”.

Nga projekti shqiptaro-gjerman sė pari pėrfitojnė banorėt e zonės. Bunkeri qė studentėt po transformojnė nė njė vend pėr tė fjetur ėshtė vetėm njė prototip dhe do tė ketė parket druri, dyshekė, dush dhe aneks kuzhine.

Nėse kjo do tė pėlqehet, atėherė edhe shumė bunkerė tė tjerė mund tė konvertohet pėr tė akomoduar turistė. “Ata (bunkerėt) ndodhet nė tė gjithė vendin”, shpjegon Pretnar, “nė alpet shqiptare, nė vende tė fshehura, nė qytete dhe fshatra”.

Zyrtarisht bunkerėt i pėrkasin Ministrisė sė Mbrojtjes, por individėve tė cilėve u pėrket prona ku ndodhen u ėshtė garantuar pėrdorimi i tyre. Ky grup qė po punon pėr konvertimin e bunkerėve mendojnė ta shtrijnė projektin.

 

Pėrgatiti: Florenc Stafa

Marrė nga Spiegel

http://www.spiegel.de/international/europe/project-converts-albanian-bunker-into-tourist-hostel-a-855901.html


Videot e fundit
9 Komente
FILOZOFI
mėsoni, sė paku tė kuptoni se, Enver Hoxha ata bunker -nuk i ndertoi PĖR VETE po, pėr JUVE o frymore shqipfoles.
tranzicioni calaman
Bunkeret hibride qe dalin nga ky lloj kryqezimi,jane model per shume fusha te Shqiperise qe duhen hibridizuar me idete dhe praktikat perendimore ,mbi te gjitha ka shume nevoje emergjente drejtesia anormale e Shqiperise moniste.
ZeKa
Bujtina te garantume edhe nga goditjet e artilerive nga te kater anet e orientimeve lokale.J-V dhe L-P.
Pa Emër
interesante fakti qe po zbatojne nje pershtatje profesionale dhe me profesioniste te bunkerit.Bravo goces Iva Shtrepi per temen e diplomes se saj dhe bravo shkolles gjermane te arkitektures qe nguli kemebe te bej dicka konkrete ne shqiperi.
Pa Emër
bejne qe po behet dicka pa e prishur. bravo vajzes shqiptareper temen e diplomes.
Pa Emër
eeeeh, duhet te studjosh me koncepte te tjera qe te besh dicka te vlefshme.
ivanko
sve po spisku ... ti bugari, turci, iranci, bosanci, indijanci i amarikanci tebe,zbog tvoje nepostenosti prema odredjenim komentatorima ovdje!!
Pa Emër
po shyqyr qe u ralizua dicka konkrete nga gjermanet dhe vajza jone qe studjon atje, se na lodhi koken nje ne bijenalen e MTKRS qe do bejme keshtu e ashtu.
Pa Emër
po shyqyr qe u ralizua dicka konkrete nga gjermanet dhe vajza jone qe studjon atje, se na lodhi koken nje ne bijenalen e MTKRS qe do bejme keshtu e ashtu.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
5 + 2 =
Vajza me tre prindėr biologjikė
I pėlqen tė luajė golf dhe t’i bjerė pianos, tė dėgjojė muzikė dhe tė dalė me shokėt. Nė shumė aspekte, ajo ėshtė si shumė adoleshentė nė tė gjithė botėn. Mirėpo, nė fakt, ajo nuk ėshtė njė adoleshente e zakonshme, pasi ēdo qelizė nė trupin e saj nuk ėshtė si e njerėzve tė tjerė.  Alana Saarinen
Njeriu qė refuzon t'i nėnshtrohet anomalisė sė ēuditshme trupore
Claudio Vieira De Oliveira ka lindur nė Monte Santo, Brazil, me aftėsi tė kufizuara. Ai ka lindur me njė anomali nė duar dhe nė kėmbė, tė cilat nuk mund t’i pėrdorė si dhe nė qafė, tė cilėn e ka tė kthyer dhe qėndron me kokė poshtė. Por nė vend qė tė dekurajohet nga kjo anomali, 37-vjeēari ka sfidu
Bėri selfie kur po vetėvritej njė person, hetohet polici
Njė burrė 53 vjeē kreu njė vetėvrasje nė orėt e para tė mėngjesit tė sotėm nė Stamboll, duke u hedhur nga ura nė ujėrat e ngushticės sė Bosforit.  Ndonėse kjo u cilėsua si tragjedi qė shėnoi fillimin e kėtij muaji, nuk ėshtė parė si e tillė nga njė polic, i cili ėshtė fotografuar duke bėrė njė self