Mehmeti njė superplan pėr mbrojtjen
  • Rrėfen Serjan Halili, ish-drejtori i drejtorisė sė Pėrgatitjes Luftarake tė Ushtrisė
  • Si u hartua nė ushtri plani operativ i mbrojtjes. Pėrse u zhvillua stėrvitja “Shebeniku 80” me pjesėmarrjen e 150 mijė forcave
 
Publikuar më 27.08.2012 | 11:33

Leonard Veizi

Ushtria ishte goditur fort mes viteve 1974-1975. “Teoria e rrėshqitjes” bėri qė tre nga krerėt e saj, gjeneralė tė luftės e tė paqes, tė pushkatoheshin. Shumė tė tjerė pėrfunduan nė “seksioni e mesit” tė burgut tė Burrelit. Pas tronditjes, do tė fillonte njė epokė e re. Kryeministri Mehmet Shehu, do tė merrte mbi vete dhe riskun e Ministrit tė Mbrojtjes, nė kolltukun e tė cilit qėndroi tė paktėn 6-tė vjet...

...Themra e Akilit ishte “plani operativ i mbrojtjes”. Deri nė mesin e viteve ’70 ushtria shqiptare nuk e kishte njė tė tillė, por menjėherė pas, eliminimit tė “kastės” kur Mehmet Shehu mori nė dorė frenat e ministrisė sė Mbrojtjes, urdhėroi punimi e njė materiali tė hollėsishėm pėr mbrojtjen e vendit. Serjan Halili, ish drejtori i drejtorisė sė Pėrgatitjes Luftarake tė Ushtrisė rrėfen se si u hartua nė ushtri plani operativ i mbrojtjes, ku rolin kryesor nė ideimin dhe zbatimin e tij padyshim e kishte Mehmet Shehut:

Cila ėshtė puna mė e madhe shkencore realizuar nė kuadėr tė mbrojtjes?

Qė tė mos ketė mundėsi tė mburret njeri, them me bindje se kėtė punė e ka bėrė vetė Mehmet Shehu, dhe ajo kishte tė bėnte me pėrgatitjen nė ushtri tė planit operativ tė mbrojtjes. Pas urdhrit tė Mehmet Shehut, komanda u angazhua pėr hartimin e kėtij plani qė nė fakt ishte jo vetėm njė ide kryeministrit, por dhe puna e tij direket. Ishte njė plan tėrėsisht shkencor. Fillimisht kur na u dha kjo detyrė ne nuk dinim nga t’ia fillonim. Nė ekip, si pjesėmarrės nė trajtimin e kėtij materiali, ishim; Mehmet Shehu, unė dhe dy ushtarakė tė tjerė tė lartė. Pėr tė paktėn 10 ditė punuam tek “Vila e Zogut” nė Durrės. Mehmeti ishte shumė rigoroz nė detyrė. Ai kėrkoi qė tė gjitha dokumentet, pasi tė mbaronte puna, tė futeshin nė njė kasafortė tė madhe nė dhomėn e tij tė gjumit nė ambientet e vilės dhe tė rimerreshin tė nesėrmen nė mėngjes. Nuk toleronte nė kėtė rast edhe pse nė Vilė nuk kishte mundėsi tė futej kėmbė njeriu, pėr shkak tė katėr rrethimeve qė bėheshin nga Garda e Republikės dhe sigurimi i tij personal. 

Ēfarė u trajtua nė material?

U trajtuan; operacioni mbrojtės nga desanti ajror, mbrojtja strategjike, mėsymja, kundėrgoditja dhe kundėrmėsymja. Plani u zbėrthye nė detaj nga Armata deri nė Batalion. Mehmeti ishte njohės i pėrsosur i terrenit. Ishte vetė ai qė pėrcaktoi se si do tė bėhej kundėrmėsymja e njė batalioni, e njėsive mė tė mėdha e deri te mėsymja e pėrgjithshme.

Do tė njihej Komandanti i Pėrgjithshėm me kėtė plan?

Pa diskutim. Mehmeti ia ēoi Komandantit tė Pėrgjithshėm kėtė plan pėr miratim. Enver Hoxha pasi e pa mirė dhe mori sqarimet e nevojshme, e ka pėrqafuar Mehmetin dhe ia ka lėnė porosi qė tė falėnderonte dhe pjesėtarėt e tjerė tė ekipit pėr punėn e bėrė. Ai e vlerėsoi lart planin operativ tė mbrojtjes.

Cila ishte e veēanta e kėtij plani?

Nė planin operativ u bė trajtimi i desantit ajror dhe zbarkimi i desantit detar. Por materiali nuk u mbėshtet mbi pėrvojėn e Luftės sė Dytė Botėrore por u bazua mbi bazėn e pėrgatitjes mė tė mirė botėrore duke marrė kėtu shembull dhe nga NATO e Traktati i Varshavės. 

Do testohej plani operativ?

Ē’ėshtė e vėrteta pas pėrfundimit tė planit operativo-strategjik u bė e para stėrvitje tepėr e befasishme komando-shtabi tre shkallėsh, Korpus-Brigadė-Batalion. Kjo stėrvitje u bė me korpusin e Fierit ku komandant ishte Myfit Bardhi. Mehmet Shehu e ndoqi vetė tė gjithė zhvillimin e stėrvitjes. Gjatė stėrvitjes u trajtuan; operacioni pėr dėmtimin, bllokimin dhe asgjėsimin e desantit ajror. U organizua operacioni i mbrojtjes nė bregdet si dhe operacioni kundėrgoditės. Tė gjitha kėto u zhvilluan nė bazė tė detyrės reale luftarake. Llogaritej qė njė brigadė kėmbėsorie bregdetare tė kishte 5 batalione 2 art-mitraljer dhe 3 kėmbėsori. Raporti i forcave ndryshonte. Ai ishte 1 nė mbrojtje me 3 kundėrshtarė gjatė mbrojtjes. Kur kalohej nė mėsymje raporti kthehej nė 3 nė favorin tonė me 1 tė kundėrshtarit.

A u vėrejtėn probleme nga plani teorik nė atė praktik?

Nė bazė tė pėrvojės nė stėrvitje u arrit nė pėrfundimin se kishte njė problem. Ndėrlidhja funksiononte nga lart poshtė, me telefona e radio ndėrlidhje qė kishin dhe komandantėt e kompanisė e tė togės. Por skuadra dilte jashtė luftimit pasi komandanti i saj nuk arrite tė urdhėronte dot ushtarėt qė ndodheshin nėpėr pozicione zjarri. Zakonisht kėto merreshin vesh me shenja sinjalizuese por nė rast lufte edhe kjo binte pėr shkak tė zhurmave tė artilerisė. Atėherė kėtė ia parashtruam Mehmet Shehut i cili mendoi se ushtarėt duhet tė kishin njė aparat marrės nė helmetė, me tė cilėn tė dėgjonin urdhrat qė do tu jepte komandanti i skuadrės. Atėherė ai urdhėroi qė tė furnizohej ushtria me tė tilla aparate. Por kjo, pas vetėvrasjes sė tij nuk u vu nė zbatim.

 

Stėrvitjet e mėdha u bėnė pėr tė testuar ushtrinė 

Asnjė stėrvitje nuk mund tė ishte e rastėsishme apo jashtė njė konteksti tė caktuar. Tė paktėn “Shebeniku 80” dhe “Taraboshi 83” qė kishte si synim rimarrjen e territoreve tė humbura dhe rivendosjen e vijės sė kufirit, kanė qenė nė mbėshtetje tė planit “Shpėrthimi” pėr marrjen e Kosovės. Njė gjė tė tillė e konfirmon pėr gazetėn “Shekulli”edhe drejtori i drejtorisė sė Pėrgatitjes Luftarake tė Ushtrisė, Serjan Halili. Qė ekzistonte plani “Shpėrthimi” natyrisht qė kėtė e dinin vetėm katėr veta; Enver Hoxha, Mehmet Shehu, Veli Llakaj e Maliq Sadushi. Edhe unė vetė jam ngarkuar pėr tė bėrė llogaritje tė ndryshme qė detajoheshin tek “Shpėrthimi”. Gjithēka me urdhėr tė Mehmet Shehut. Por nė fakt unė nuk e dija se ku planėzoheshin ato. Vetėm kryeja detyrėn pėr atė segment qė mė ngarkohej. Mund tė them se “Shebeniku 80”, kishte tė bėnte me planin “Shpėrthimi”. Ajo ishte njė stėrvitje shumė e madhe, mė e madhja e bėrė ndonjėherė, jo vetėm nga ushtria shqiptare por dhe mė tej. Dua tė them se nga materialet sekret qė mė binin nė dorė pėr shkak tė pozicionit si Drejtor, por dhe mė pas kur drejtoja punėn shkencore ne Akademinė Ushtarake, kam lexuar se NATO- apo traktatit tė Varshavės kishte realizuar stėrvitje tė mėdha me 70-80 deri nė 85 mijė trupa. Por stėrvitje me 150 mijė trupa ndodhi vetėm tek ne. Dhe padyshim kjo e kishte njė qėllim. Nė kėtė stėrvitje u pėrfshinė dy grupime, ai i Tiranės dhe Elbasanit, korpusi i Burrelit, tė gjitha Forcat Vullnetare tė rajonit, tanket, aviacioni, artileria, kimia si dhe dy brigada xheniere, njė pėr ndėrtimin e urave dhe njė pėr minim. Rol tė madh kishte dhe prapavija, pasi 150 mijė trupa duheshin mbajtur me ushqim dhe pėr kėtė u vunė nė funksion shumė struktura tė pushtetit lokal” 

Si u fut pėrgatitja psikologjike nė ushtri

Duke folur pėr marrėdhėniet e kuadrit ushtarak me Mehmet Shehun, Serjan Halili thotė: “Pėr Mehmet Shehun si ministėr Mbrojtje ruaj kujtimet mė tė mira. Nėse punoje me tė, ai tė trajtonte si djalin e tij. Interesohej dhe pėr gjėrat mė tė vogla. Nėse gaboje atje ku s’duhej tė fuste nė dhe. Ishte shumė i zoti dhe autoritar. Njė herė, punėn time tė njė dite dhe nate sė bashku ai e pa pėr pak minuta dhe si vuri gishtin mbi njė shifėr mė tha se kisha bėrė njė llogaritje gabim. E kundėrshtova por ai vazhdoi me tė tijėn. Atėherė u detyrova tė ribėja dhe nj herė tė gjitha llogaritjet dhe doli se atje ku ai kishte vėnė gishtin kishte qenė vėrtet njė gabim. Mehmet Shehu sapo mbaronte punė me ushtrinė ai i pėrkushtohej sektorėve tė tjerė tė vendit, industrisė, bujqėsisė dhe drejtonte me tė njėjtėn kompetencė. Pėr sa i pėrket ushtrisė Mehmeti donte qė ēdo stėrvitje tė bėhej nė kushte reale, gati si nė kushtet e luftės. Pėr sa kohė ai ishte ministėr Mbrojtje autoriteti i ushtrisė u rrit. Pati mė tepėr angazhim nė terren. Nė ato vite u fut edhe pėrgatitja psikologjike ku mė e vėshtira ishte kalimi i ushtarėve nėn tank. Na kishte qėlluar qė kur dilnin tanket ushtarėt trembeshin e vraponin nga frika se mos binin nėn zinxhirėt e tij. Pėrgatitja psikologjike pasi si synim pėrgatitjen e ushtarėve ku tanku mund tė kalonte sipėr tyre, mbi trashe apo nėpėr gropa ku strehoheshin. Pra qėllimi ishte, nėse stėrvitesh si duhesh tanku nuk tė bėn do gjė, dhe pasi mbijeton nga zinxhirėt e tij mund ta asgjėsosh kur di dhe pikat e tij delikate. Kjo doli me sukses. Njėkohėsisht e ideuar prej Mehmet Shehut, u zhvilluan nė tė gjithė ushtrinė stėrvitja: “Kompania e kėmbėsorisė nė mėsyje me qitje luftarake me fishekė realė dhe me pjesėmarrjen e armatimeve tė tjera”. U bėnė stėrvitje nė tė gjithė ushtrinė dhe megjithėse ushtarėt qėllonin me fishekė tė vėrtetė nė sulm e sipėr duke vrapuar, nuk na u vra asnjė njeri. Njėkohėsisht me porosi tė Mehmet Shehut u punua nė Akademi pėr “raportin e gjitharmėshit” nė programin studimor. Nė bazė tė studimit u arrit tė konkluzionin se nė program gjitharmėshi tė zinte vend jo mė pak se 65 pėr qind, ku prioritet ti jepej “zgjidhja e detyrave tė shkurtra”. Por mė vjen keq se njė pjesė tė gjėrave qė u vunė pėr mbarė nuk u zbatuan mė pas vetėvrasjes sė Mehmet Shehut dhe pushkatimit tė Kadri Hazbiut”

Karriera e njė drejtuesi ushtrie

Nė karrierėn e tij si ushtarak aktiv, Serjan Halili thotė se i ka provuar postet; komandant kompanie, komandant brigade, shef stėrvitje i Grupimit tė Tiranės, drejtor Drejtorie nė MM e pėr tė dalė nė rezervė si shef i Degės Shkencore pranė Akademisė Ushtarake. Pas pėrfundimit tė shkollės “Skėnderbej”, vazhdoi Shkollėn e Bashkuar dhe nė vitin 1964 titullohet oficer. Nė vitet ‘71-‘73 ndjek Akademinė Ushtarake e mė pas Kursin e lartė tė Filozofisė. 

Vlerėsimi pas stėrvitjes

“Stėrvitja e Bėrzeshtė nė Librazhd ishte dhe stėrvitja e fundit qė ndoqi Mehmet Shehu. Ishte fundi i shtatorit tė vitit 1981. Stėrvitja u emėrtua: “Batalioni i kėmbėsorisė nė mėsymje pėr rimarrjen e rajonit tė fortifikuar, nga shpina”. Kjo stėrvitje gjithashtu u bė nė bazė tė materialit teorik tė hartuar nga Mehmet Shehu i cili e ideoi dhe zhvilloi vetė kėtė stėrvitje. Ai jo vetėm e ndoqi nga fillimi nė fund por bėri dhe konkluzionet. Pėr herė tė parė dėgjova Mehmetin tė jepte njė vlerėsim “mė shumė se mirė”, pasi ai nė pėrgjithėsi jepte vlerėsimin “mjaftueshėm”. Kjo stėrvitje sipas planifikimit tė ri do tė shėrbente si bazė pėr stėrvitjen nė tė gjithė ushtrinė”, rrėfen Serjan Halili.

Vetėvrasja e Kryeministrit

Ai ėshtė i bindur se Mehmet Shehu ka kryer vetėvrasje dhe asgjė mė shumė. Kėtė bindje tė tij ai e bazon tė faktin se Mehmet Shehu e njihte mirė skemėn qė do tė pėrdorej pėr eliminimin e tij. Serjan Halili thotė: “Nė orėn 09.00 tė datės 18 dhjetor 1981 thirrėn nė sallėn e kolegjiumit tė MM kuadrot kryesore, zv/ministrat dhe drejtoret e drejtorive. Erdhi ministri Kadri Hazbiu. Dukej qė ishte shumė i shqetėsuar, sa i ishin ngritur flokėt pėrpjetė. Tha vetėm pak fjalė: “Me porosi tė shokut Enver ju komunikoj se Mehmet Shehu vrau veten. Partia e dėnon aktin e vetėvrasjes. Tė merren masa pėr forcimin e gatishmėrisė”. Pasi na dha dhe disa porosi tė tjera ai iku me shpejtėsi pėr nė Ministrinė e Brendshme ku do tė bėnte tė njėjtėn gjė me kuadrot kryesore tė saj.

Nėn drejtimin e Kadri Hazbiut

Serjan Halili, duke iu referuar punės sė tij me ministrin pasardhės, qė pėr tė paktėn dy vjet me radhė ishte Kadri Hazbiu, thotė: “Nuk mund tė them se Kadri Hazbiu ishte njohės shumė i mirė i anės ushtarake, por ai ishte njė organizator i shkėlqyer. Dinte tė kėrkonte llogari pėr porositė qė jepte dhe ai donte qė gjithēka tė zbatohej njė pėr njė. Gjatė periudhės sė tij si ministėr i Mbrojtjes, i dha prioritet pėrgatitjes sė komandave e shtabeve nėpėrmjet organizimit tė stėrvitjeve tė ndryshme komando-shtabi dhe me trupa. Kadriu ishte masiovik. Ai e bėri traditė t’u organizonte ditėlindjet kuadrove tė Ministrisė. Pėr tė mė uruar ditėlindjen mė ka bėrė njė vizitė nė shtėpi”.


Videot e fundit
6 Komente
Pa Emër
PAVARESISHT SISTEMIT NE SE JEMI OSE JO DAKORD ATA ISHIN BURRA SHTETI.KRAHASOJINI ME PUSHTETARET E SOTEM....
spartaku
Atdheu yne ka patur LISA qe nuk mund ti lekundete as furtune e as termet.Memet Shehu me kuadro te tjere dhe Enver hoxha si udheheqes nuk mund te zevendesohen me sote.Ne ate kohe mund te thoshe me plot bindje se vendi kishte zot.Ata i vinin kufirin te thana kujtdo qe kerkonte te prekte kufijete shqiperise.Sote Qeveria tradhetare e Saliut kerkon qe ti heq nje pjese te turpit te shqipoerise e tja dhuroi Grekut siē eshte rasit i 300 km teritor uje.Nje dite kjo qeveri ne mos sote,neser do ti paguaj e do jap llogari perpara popullit qe ai po e mashtron.
Pa(k) Diskutim
Ata burrat e shtetit qe thoni juvej, ishin burra kriminele. Mehmet Shehu ka vrare me doren e vet ne malet e Mirdites kushedi sa vete; Kadri Hazbiu ishte krye-sigurimsi i nomenklatures, ndersa Enver Hoxha, ideatori xhelat i krimeve komuniste ne pergjithesi, dhe ketyre dy "burrave" lart, ne veēanti.
renato
akoma me kto prralla ju ? po ska me qorra tashti o trim vetem ca nostalgjik se xhajet me kapell republikane sa vijn e paksohen na hapet barkun me kto lajme
spartaku
Nqs ata kane vrare ,kane vrare kriminelet qe nuk linin rehat popullin.Populli ne ate qeveri te Enver Hoxhes ishte shume i sigurt dhe i qet.Po ju o qorra qe flisni keq jini nga ata qe merrni pjese me kriminel dhe mund te jini kriminel qe rroni mbi djersen e te tjerve duke grabitur popullin e pafajshem.Ju beni keshtu se fajin e ka Saliu qe u le te lire te vrisni e te vidheni ēdo gje.Kjo ju pelqen juve njerez te paskrupullt.
pamiko
ME HABIT NJE FAKT ,KAQE MEDIOKER JANE KETA NJEREZ ,SIDOMOS RINIA,NUK E KUPTONI QE ATA NJEREZ NUK VIJNE ME NE VENDIN TONE ,ATA QE KOMANDOJNE SOT JANE PLOTESISHT TE PAAFTE TE BEJNE NJE TE MIJTEN E ATYRE QE KANE BERE ATA ,VINI LLOGJIKEN NE ARSYETIMIN E PROBLEMEVE ,MOS ME KRAHASONI FUNDERINA SI KETA TE SOTMIT ME PUSHTETARET E ATEHERESHEM ,ATEHERE SHTETI ECTE KOMPAKT ,PUNOHEJ FRONTALISHT ,PUNOHEJ ME NDJENJE PERGJEGJESIE TOTALE ,,,,,,,,(E KUJT JA THUA MOJ KUJT JA THUA.....,KA THENE jOVAN Bregu )

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
8 + 4 =
Fansat ofendojnė nėnėn e Sonit, kėngėtarja: “Mos flisni kėshtu pėr mamanė time”
Soni Malaj prezanton nėnėn e saj nė rrjetin "Instagram". Kėngėtarja ka postuar njė foto, ku nėnė e bijė shohin njėra-tjetrėn nė sy me dashuri. Kjo foto ėshtė pėlqyer shumė dhe ka marrė komente, njėri prej tė cilėve  ka qenė nga njė fanse e cila ka shkruar "Ketu po, po ta shikoje live ishte mos m
E pitė ujin? Tani hani shishen
Njė “top uji” i ngrėnshėm tashmė do tė zėvendėsoje shishen plastike tė ujit. Por veēantia e kėsaj shpikje ėshtė fakti qė qesja plastike qė mban ujin mund tė hahet. Ky produkt qė pritet tė zėvendėsojė shishet, ėshtė njė ide radikale qė do tė ndryshojė botėn. Ndryshe nga shishet plastike, ai mund tė
Ē’mendon ai kur ju sheh nudo pėr herė tė parė?
Pyetja e rėndėsishme pėr tė cilėn mendon njė femėr, ėshtė se ēfarė do mendojė partneri i saj kur ta shohė tė zhveshur pėr herė tė parė, nė momentin qė kanė vendosur pėr tė kaluar njė natė intime me njėri-tjetrin. Gjoksi i mrekullueshėm! Edhe pse mund tė mos jetė hera e parė qė shikon njė femėr nud