Floririn e gjetur nėntokė ia dhamė Enverit
  • Inxhineri Agim Ēadri rrėfen punėn pėr kėrkimin e arit dhe platinit nė nėntokėn Shqiptare. Ja vendet ku mendohet se ka mjaftueshėm minerale tė ēmuara. Puna heroike pėr tė kėrkuar thesaret qė nga furrat romake tė shkrirjes
Publikuar më 29.05.2013 | 18:39

Leonard Veizi

-Ata kėrkonin ditė e natė. Nėse do tė gjendej ajo qė mendoje se ishte aty poshtė, jeta do tė ishte mė e lehtė padyshim. Por nė fakt mė e vėshtirė bėhej ajo... ...Shqipėria mendohet si njė vend i begatė me thesare e minerale ari. Kėshtu thotė inxhinieri gjeolog Agim Ēadri, i cili gjithė jetėn e tij e ka vėnė nė kėrkim tė floririt. Por deri tani ai dhe ekspeditat, ku ka bėrė pjesė kanė gjetur vetėm njė pjesė tė vogėl tė kėtij metali tė ēmuar. Ai prej vitesh ka dalė nė pension dhe jeton vetėm. Thotė se nuk ka mė ambicie personale pėr t'u bėrė i pasur, por porsa jeton dhe ėshtė i aftė pėr punė vetėm do qė tė gjej disa nga vatrat e floririt nė Shqipėri. Pėr mė tej, ai tregon gjithēka qė ka tė bėjė me kėtė problem, qė nga thesaret dalė nga furrat e shkrirjes sė romakėve e deri te gėrmimet nė zonat kryesore tė rrethinave tė Tiranės...

Kur e keni mbaruar shkollėn gjeologjike?

Teknikumin e minierave e mbarova nė vitin 1962. Por unė pėr shkak tė pasionit tim tė fėmijėrisė, vendosa tė vazhdoj pėr gjeologji. Por kisha frikė se nuk do tė regjistrohesha dot nė kėtė degė, ndaj babai im foli me njė mik tė drejtorit tė Politeknikumit "7 Nėntori", e qė quhej, Gjergj Canco. Nėpėrmjet tij morėm njė rekomandim qė unė tė regjistrohesha nė degėn e gjeologjisė qė nė fakt ishte dega minerare. Kjo ndodhi nė vitin 1958. Nė inxhinieri, kishte njerėz qė prisnin radhėn pėr t'u regjistruar nė degėn elektrike dhe mekanike. Ndėrsa unė sa shkova atje i dhashė sekretares rekomandimin. Por ajo mė tha: "Po pse pėr kėtė degė qenke munduar tė kėrkosh ndonjė mik. Tė gjithė fusin miq, qė t'i shmangen kėsaj dege, ndėrsa ti fut mik pėr tė shkuar aty”.

Ndėrkohė ju i filluat studimet?

I fillova dhe pėrfundova studimet dhe kam punuar vazhdimisht me njė dėshirė shumė tė madhe, gjė qė mė ėshtė vlerėsuar aty ku kam punuar. Mirėpo ndodhi diēka. Unė mora diplomė tė shkėlqyeshme dhe fillova punė nė Ndėrmarrjen Gjeologjike. Gjatė kėsaj kohe unė u informova pėr faktin se nėn tokė kishte flori. Tė gjithė studentėt qė studiojnė pėr gjeologji i mėsojnė pėrmendėsh parimet e mineralit tė arit, pra tė floririt. Po kėshtu edhe unė. Ēdo pedagog dhe ēdo nxėnės i kujdesshėm e kupton vetė se nė cilat treva duhet kėrkuar ari pra cilat treva janė tė pasura me flori.

Ėshtė kėrkuar zyrtarisht floriri nė nėn tokė, Shqiptare?

Padyshim qė po. Unė kam qenė pjesėmarrės, thuajse nė tė gjitha pėrpjekjet shtetėrore dhe private pėr tė gjetur flori. Madje, nė njė rast, kur gjetėm flori nga sitja e rėrės sė plazhit nė Liqenin e Pogradecit, ne nga ai flori i dėrguam njė sasi Enver Hoxhės. Unė vetė pėr pjesėn kryesore tė jetės sime kam qenė pjesėmarrės nė ekspeditat e mineraleve tė ēmuara. Pra, thuajse nė tė gjitha kėto lloj ekspeditash.

Ēfarė menduat pasi u njohėt me problematikėn e arit shqiptar?

Mendova se kishte diēka tė vėrtetė dhe iu futa me mish e me shpirt kėrkimit tė arit nė Shqipėri. Aty kam bėrė shumė kėrkime nė tė gjitha drejtimet. Dhe kam gjetur disa tė tillė, por jo me ndonjė vlerė shumė tė madhe. Pėrveē kėsaj tė gjithė arin e kam dorėzuar me procesverbal. Pėr fat tė keq edhe furrėn romake tė shkrirjes sė arit nuk e gjeta. Megjithatė, disa fshatarė mė thanė se ajo ndodhej nė njė grykė pėrroi pranė Qarrishtės. Aty te rrėpira ishte njė shpellė. Dhe ata mė thanė se, kėtu nuk ka ndonjė "kullė tė kulunxhiut", por ekziston njė shpellė e kulunxhiut". Ata na i treguan shpellėn dhe ne shkuam atje. Unė u futa brenda, por nuk gjeta ndonjė gjė. Mirėpo mbi kėtė shpellė fillonte njė lėndinė. Dhe aty nė lėndinė, gjeta disa skorrje, tė cilat nė fakt ishin pikėrisht ato qė pėrmend austriaku. Aty padyshim ishte furra e shkrirjes sė arit. Megjithatė mjetet tona tė atėhershme nuk mjaftonin pėr tė zbuluar sasinė e arit nė atė zonė, tani, po besoj se thesari apo minerali i arit mund tė gjendet mė kollaj. Mjaftojnė disa pajisje moderne tė kėrkimit tė arit. Nė kėtė libėr pas Qarrishtės vjen fshati Stėrblevė, i cili pėr mua ėshtė i mbushur me formacione dhe shtresa mineralesh tė arit. Nga ky gjeolog austriak nė kėtė libėr thuhej: i gjithė kurrizi i malit pėrbėhet nga antimonite. Antimonitet pėrbėhen nga njė lloj minerali plumbi, bakri, zinku dhe argjendi. Ai thoshte se, atje banorėt e pėrdorin kėtė lloj minerali pėr ndėrtimin e shtėpive tė tyre. Pra, kjo ishte njė gjė mjaft konkrete. Mjaftonte qė tė shkonim atje tė hapnim gurėt e shtėpive e ta gjenim. Nė shkuam pėr tė kėrkuar, me njė makinė, ku bashkė me njė gjeolog tjetėr, Thanas Plaka kėrkuam kėtė lloj antimoniti nė Stėblevė, po nuk gjetėm asgjėkund.

Kishit marrė me vete kampionin e kėtij minerali?

Padyshim kishim marrė njė kampion nga Rumania, por nuk e gjetėm asgjėkund. Dhe kohėn e kėrkimit e kishim tė limituar nga ministria. Prandaj, para se tė iknim nga fshati Borovė, ua lamė mineralin, mėsuesve tė shkollės, duke i porositur se, nėse gjendej ky mineral duhet tė na njoftonin. Ua dhamė edhe adresėn e ndėrmarrjes sonė, por nuk na erdhi asnjė njoftim. Prandaj ky ėshtė njė nga objektivat e mia pėr kėtė vit, tė gjej patjetėr floririn qė fshihet nė zonėn e Librazhdit. Pėr kėtė zonė kemi edhe njė tė dhėnė nga njė gjeolog sovjetik, i cili e ka hedhur nė hartė saktėsisht zonėn, ku ndodhet floriri. Dhe nuk ka dyshim se pjesa e Librazhdit ėshtė e kamur me mineralin e floririt.

Po nė rėrėn e lumenjve a gjendet ar?

Po pėr shumė kohė unė kam punuar edhe nė shkrifėrimet armbajtėse. Sepse nė Shqipėri, pėrveēse gjendet nė shkėmbinj nė formė minerali ai gjendet edhe nė formė thėrrmijash nė brigjet e lumenjve.

Pėr kėtė duhen situr rėra e brigjeve tė lumenjve. Nė cilat zona ėshtė ndeshur ari nė Shqipėri?

Ne atėherė kishim njė impiant primitiv. Po nė atė kohė flitej se ishte nė zonėn e Mirditės, apo Burrel, nė Urakė. Aty ka punuar njė inxhinier, po pėr fat tė keq ai vdiq nė mes tė studimeve. Ai e pati merak atė zonė, madje e la edhe nė formė amaneti. Por mineral i ēmuar ėshtė gjendur sidomos nė zonėn e Pogradecit e Korēės dhe Librazhdit. Dhe ne kemi punuar pėr kėtė qėllim nė zonėn e Ēėrravės, ku janė disa fshatra midis Korēės dhe Pogradecit dhe nė zonėn e Librazhdit. Aty e lanim zhavorrin e pėrroit apo lumit dhe nė fund mbeteshin kokrrizat e arit nė formėn e rėrės. Atje kur ishim nė Ēėrravė ngritėm njė impiant, ku punonin disa gra nga Pogradeci, qė nxirrnin ar. Madje, kėtė ar ne ia ēuam Enver Hoxhės, njė epruvetė tė mbushur me kokrriza ari. Kjo ka ndodhur rreth viteve '74, mirėpo pastaj kėto ndėrmarrje u mbyllėn pėr shkaqe tė ndryshme..., por pėr pėrmbajtjen e arit nė atė kohė pėrmendej pika e grykės sė derdhjes sė lumit tė Ēėrravės nė Liqenin e Ohrit. Dhe ne na thoshin sikur nė Maqedoni kishin njė impiant gjigant qė i kthente kokrrizat nė ar.

Kėrkimi i mineraleve tė ēmuara

Agim Ēadri thotė se kėrkonin ar dhe platin, dhe pikėrisht nė ato vite zbuluan shumė vendburime. “Kemi punuar nė Librazhd, ku u zbuluan 2 mijė kilogram ar. Ky mineral ėshtė ende nė sipėrfaqe tė tokės. Sigurisht, shpesh ai zhytet poshtė. Por ne kemi bėrė llogari se atje ka 1 mijė kilogram pėr zonėn e Spatharit, nė anėn e majtė tė Shkumbinit dhe nė anėn e Qafė -Shulit, apo tė Librazhd -Katundit, pa shkuar nė Qarrishtė. Mirėpo pėr zonėn e Qafė -Shulit ka njė tė dhėna nga gjeologėt austriakė, pėr ekzistencėn e njė furre tė shkrirjes sė arit nė kohėn e romakėve. Kjo furrė njihet me emrin "furra e kulunxhiut", qė nė turqisht, fjala kulunxhi do tė thotė argjendar. Ne ndėrtuam njė ekspeditė pėr tė gjetur kėtė furrė. Kryetar i ekspeditės ishte Zihni Sinoymeri. Ai kishte mbaruar nė Leningrad, por ishte njė gjeolog me pasion, i kompletuar nė kuptimin e vėrtetė jo vetėm nga arsimi, por edhe nga shpirti. Ai njė ditė mė tha: Atje nė Qarrishtė kanė ekzistuar nė kohėn e romakėve furrat e shkrirjes sė arit. Kėto janė gjetur nga austriakėt nė periudhėn e Luftės sė Parė Botėrore. Prandaj mė tha ai shko dhe bėj ca vrojtime atje. Pėr hir tė sė vėrtetės kėtė informacion unė e dija prej kohėsh dhe kisha shkuar atje para shumė kohėsh, por nuk kisha gjetur gjė. Prandaj i thashė Zihniut se: unė kam vajtur atje, por tani do tė shkoj tė shoh prapė me kėtė pikėsynim. Shkuam atje me njė ekip me studentė qė bėnte praktikėn. Kėrkuam pėr kėtė vend duke pyetur: ku ėshtė furra e kulunxhiut. E kishim kėtė tė dhėnė sipas studiuesit austriak. Ai libėr thoshte: Nė fshatin Smolnik, (Qarrishtė), 2 kilometra nė lindje, gjeta rrėnojat e njė furre tė shkrirjes sė arit tė kohės sė romakėve. Nė kohėn qė e gjeta unė ajo pėrmbante edhe nja dy metra kub skorrje. Pasi e pastrova furrėn gjeta njė copė metal ari me peshė 240 gram. Mirėpo kėtė copė ari ma mori majori i ushtrisė serbe Luba Ilniē. Se nė fakt austriakėt u mundėn prej serbėve. Ky ishte njė oficer austriak qė ishte edhe gjeolog”, thotė inxhinieri gjeolog Agim Ēadri

kėrkimet gjeologjike

Shqipėria mjaft e pasur me minerale tė ēmuara

Po a ka vėrtet minerale ari nė Shqipėri? Inxhinier Agim Ēadri thotė: “Padyshim qė Shqipėria ėshtė mjaft e pasur me minerale tė ēmuara. Kemi formacione nėntokėsore tė mbushura me ar, ndėrkohė, mjafton tė studiohet historia dhe mineralogjia. Nė kėtė rast do thosha se, strukturat nėntokėsore qė shoqėrojnė arin, janė mineralizimet e bakrit. Dhe ne, tė tilla kemi plot nė Shqipėri. Kėshtu, ne sigurojmė sasi tė mėdha ari edhe nga mineralet e bakrit qė kemi me shumicė nė vendin tonė. Por njė tip tjetėr i ri qė ka qenė i panjohur pėr ne ėshtė ky tip, qė lidhet me shkėmbinjtė magmatikė, pra, ata shkėmbinj qė janė formuar nga vullkanet. Gjithashtu, ka disa lloj mineralizimesh tė arit qė ėshtė mė interesanti nė Shqipėri. Ka gjithashtu dhe disa lloj magmash vullkanikė qė janė ftohur nėn tokė, por pastaj erozioni dhe lėvizjet i kanė nxjerrė nė sipėrfaqe. Ari gjendet gjithashtu nė disa lloje shkėmbinjsh me tė cilėt lidhet edhe kromi. Kėta quheshin kolektorė dhe qė janė vendburime tė platinit e tė arit. Pikėrisht me kėto lloj shkėmbinjsh ėshtė e pasur Shqipėria”.


Videot e fundit
5 Komente
Pa Emër
duhet shkruajtur ku mund te germojme per te gjetur ndonje bingo nen toke se kjo qe thote studiuesi eshte per njerez qe duan te punojne. duhet gjetur menyra loje jo studime.
fatmiri
Teknikumin e paska mbaruar ne 1962 dhe shkollen e larte e paska filluar ne 1958! Me mire mos i nxirrni fare keto shkrime se u ben si fjalet e Saliut. Semundje e rende kjo qe ka pushtuar shqiptaret dhe gazetaret e median deri te ata qe nuk e dine perse i ngren gishtat perpjete. Te pakten tu ngelen kembet ne toke se mendja i ka lene. U ka ikur per vete dhe kujtojne se gjithe njerzeve ne bote u ka ikur. Bile edhe titulli shkrimit eshte abuziv. Duket se gjithe floririn e paska marre Enver Hoxha! Te pakten titulli keshtu thote, ndersa me poshte del se i çuan nje epruvete simbolike. Me serioze se veten tregon.
cimka
daiko jenveri e kish shume xhan floririn,pasi ja grabiti shqiptareve te ndershem bashke me florine e minjerave e coi jashte qe e kane sot pjellat e tij dhe shelleren neper bote deri ne 8 breza.
Ndaj inatoset saliu,meta,qe tja kalojne xha jenverit.
gramshioti
ne malin e kabashit thuhet qe ka ar.
vladimir
kam punuar pak me z agim ne shkriferimet e bregdetit,ishte kryetar i ekipit 4,ishte shum fjal pak,e i zoti ne degen e vete.ndaheshim ne 2 skuadra ne kohen e pushimit ne dreke dhe luanim futboll me topat qe na dhuronte deti.datat e shkolles e te unversitetit munde te jen ngaterruar pa ndonje qellim te keq.kan qen vite qe me kan len mbresa shum te mira.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
7 + 6 =
Po pėr seksin, sa minuta duhen?
Seksi maratonik pėr shumicėn e meshkujve ėshtė i paarritshėm, mirėpo rreth 5 pėr qind e tyre kanė pėrvojė me zgjatjen e ejakulimit nė mėnyrė tė rregullt, qė do tė thotė qė u duhet edhe deri nė gjysmė ore pėr tė ejakuluar. “Intervenimi kirurgjik nė komblik, lėndimet spinale dhe faktorėt psikologjikė
Pushimet e ēmendura tė Eli Farės (Foto)
E karakterizon kurdoherė sharmi dhe eleganca.  Eli Fara, e cilėsuar si njė ndėr kėngėtaret e cila duket si 20 vjeēe, ende mban tė njėjtėn pozicion si vite mė parė. Duket sikur ajo e ka refuzuar plakjen pėrgjithnjė.  Emocionet e kėtyre pushimeve, Eli i ka ndarė me miqtė dhe ndjekėsit e saj nė rrjet
5 ushqimet qė ju bėjnė tė lumtur!
A e dini se nėpėrmjet ushqimeve qė hani ndikoni nė humorin tuaj? Ēdo ushqim ndikon nė organizmin tuaj dhe jep efekte tė veēanta. Ne po ju tregojmė se cilat janė pesė ushqimet mė tė mira pėr tė ngritur humorin dhe pėr t’ju bėrė mė tė lumtur. 1. Midhjet Midhjet janė ushqimi mė i mirė qė e bėn njeriu