Kreditė e kėqija, drejt faljes 300 milionė euro
  • Ristrukturimi i kredive, tatim-taksat kundėr propozimit, nuk pranojnė t’i quajnė kreditė e kėqija “shpenzime tė zbritshme”. Banka e Shqipėrisė zbardh detajet e marėveshjes
 
Publikuar më 15.04.2013 | 8:23

Ornela Manjani

Banka e Shqipėrisė ka  propozuar ristrukturimin e portofolit  tė kredive. Nė kohėn  qė kreditė e kėqija  kanė prekur rekordin 24 % tė totalit tė portofolit tė kredisė, Banka  propozon fshirjen e njė pjese tė  konsiderueshme tė tyre. Bėhet  fjalė pėr rreth 300 milionė euro tė  klasifikuara nga bankat e nivelit  tė dytė si kredi tė kėqija tė cilat  pritet tė falen dhe tė fshihen nga  regjistri i kredive tė pakthyera.  Kushti i vetėm qė kanė vendo-sur bankat e nivelit tė dytė ėshtė  ēlirimi i kėtyre fondeve nga tatimi, por organet tatimore duhet se  nuk e pranojnė kėtė fakt. Nė paketėn propozuar nga Banka e Shqipėrisė pėr ristrukturimin e kredive janė parashikuar disa masa  pėr tė “shpėrblyer” bankat treg-tare nė rast se arrihet marrėveshja. Pėr tė ristrukturuar portofolin e kredisė Banka qendore ka  propozuar ndryshimin e Kodit Civil  qė nis me pėrmirėsimet ligjore,  sipas tė cilave bankat e nivelit tė  dytė do tė mund tė administrojnė  kolateralin. Banka e Shqipėrisė vlerėson se miratimi i kėtyre ndryshimeve nė njė kohė tė shkurtėr  nė Kuvendin e Shqipėrisė, do tė  pėrfaqėsonte njė kontribut tė  rėndėsishėm pėr trajtimin dhe  lehtėsimin e gjendjes sė kredive  me probleme tė sektorit bankar  duke mbėshtetur rimėkėmbjen e  kreditimit. 

Kreditė e kėqija  

Sipas tė dhėnave tė Bankės sė  Shqipėrisė raporti i kredive me  probleme ndaj totalit tė kredisė  rezultoi 22.5 pėr qind nė fund tė  vitit 2012, nga 18.8 pėr qind qė  qėndronte nė fund tė njė viti mė  parė. Nė muajt e parė tė 2013-s, kredia me probleme ėshtė  rreth 24 pėr qind, me tendencė  drejt pėrkeqėsimit. Nė vlerė, ja-nė rreth 1 miliard euro kredi tė  standardizuara me probleme,  ku nga kėto, afro 300 milionė  konsiderohen tė humbura, pa  shpresė qė bankat t’i vjelin.  Ndėrkohė Banka e Shqipėrisė  miratoi nė muajin mars tė kėtij  viti njė paketė masash makroprudenciale tė orientuara drejt  nxitjes sė kredisė dhe uljes sė  rrezikut nė sistemin bankar. Masat konsistojnė nė lehtėsimin e kėrkesave pėr kapital pėr rritjen e kredisė, nė lehtėsimin e  kėrkesave pėr likuiditet, nė uljen  e provigjionimit pėr kredinė e  ristrukturuar, si dhe nė rritjen  e kėrkesave pėr kapital pėr aktivet jashtė vendit mbi normat  e kėrkuara nga Banka e Shqipėrisė. Njė ndėr masat ėshtė  edhe ekzekutimi i kolateraleve  nga pėrmbaruesit privatė, duke  ulur vlerėn e shitjes sė tyre nė  ankand, deri nė 50 pėr qind. 

Ndryshimet  

Banka e Shqipėrisė ka propozuar disa ndryshime rregullative tė cilat parashikojnė se  bankat, sipas profilit tė rrezikut tė pėrfitojnė edhe njė ulje  tė pėrgjithshme me 5 pikė pėrqindje tė kėrkesės rregullative  pėr nivelin e raportit minimal  tė likuiditetit nė total, pėr lekun  dhe pėr valutėn, nė krahasim me  nivelin ekzistues. Pėr bankat qė  kanė njė nivel relativisht mė tė  ulėt tė normės sė mjaftueshmėrisė sė kapitalit, kėto ndryshime pritet t’i nxisin ato tė zhvendosin mjetet e tyre financiare  drejt kredidhėnies pėr ekonominė, duke qenė se kjo mund tė  shoqėrohet edhe me njė ulje tė  kostos sė veprimtarisė banka-re dhe pėrmirėsim tė rezultatit financiar. Pėr tė adresuar  dukurinė e rritjes sė kredive me  probleme, ndryshimet rregullative mundėsojnė ristrukturimin  e kredisė qė nė fazėn kur ajo  kategorizohet si kredi e rregullt, por kredimarrėsi ka nisur  tė shfaq problemet e para nė  pagesėn e kredisė. Qėllimi ėshtė  qė, me kushtet e reja tė kredisė  pas ristrukturimit, tė ruhet aftėsia paguese e kredimarrėsit  dhe cilėsia e kredisė. Kjo kredi do  tė vijojė tė klasifikohet si kredi  e rregullt (nė dy klasat e para tė  kategorizimit), por do tė kėrkojė njė normė provigjionimi mė tė  lartė, prej 10 pėr qind. Pėr tė verifikuar vlefshmėrinė e ristrukturim-it, kuadri rregullativ parashikonte  qėndrimin e kredisė sė ristrukturuar nė tė njėjtėn kategori pėr tė  paktėn 9 muaj ose derisa kredi-marrėsi tė ketė paguar tre kėste  tė kredisė. Pėr t’i bėrė bankat mė  tė interesuara drejt procesit tė  ristrukturimit, ndryshimet rregullative parashikojnė uljen e kėtij  afati nė nivelin 6 muaj. 

Falja e kredive, tatimet kundėr 

Bankat e nivelit tė dytė  pėr tė fshirė nga regjistri kreditė e kėqija  qė janė mbuluar nga provigjonet kėrkojnė nga organet  tatimore njohjen e kėsaj  shume si shpenzim tė zbritshėm. Organet tatimore refuzojnė tė njohin si shpenzime  tė zbritshm fiskale kreditė  e humbura. Mosmarrėveshja  mes palėve ka lindur nga njė  interpretim i ndryshėm i ligjit  pėr tatimin mbi tė ardhurat.  Ligji, nė nenin 24, pėrcakton  se njė nga kushtet qė borxhet e kėqija tė njihen si shpenzime tė zdritshme, ėshtė qė  tė “jenė ndėrmarrė tė gjitha  veprimet e mundshme ligjore  pėr arkėtimin e tij”. Ky pėrkufizim krijon hapėsira pėr interpretime tė ndryshme nga  palėt. Ndėrkohė kreditė e pa-kthyera janė kredi qė bankat i kanė ēuar nė gjykatė pėr  nxjerrjen e urdhrit tė ekzekutimit, qė ėshtė edhe rruga  ligjore e mbledhjes sė detyrimeve pėr rastin konkret. Por,  nė shumicėn e rasteve nėpunėsit tatimorė e gjykojnė tė  pamjaftueshme nisjen e procedurave tė ekzekutimit tė  detyrueshėm dhe vlerėsojnė  se nuk janė shteruar tė gjitha rrugėt e mundshme ligjore. Kėshtu, kur bankat duan t’i fshijnė kreditė e humbura nga bilanci, ato nuk ju  njihen si shpenzime tė zbritshme dhe tatohen. Kjo bėn qė  bankat tė vazhdojnė tė mbajnė nė bilance shumė kredi  tė humbura, qė nė rrethana  normale do tė ishin fshirė.  Njė nga shkaqet qė shkalla e  kredive me probleme ngelet e  lartė ėshtė pikėrisht kjo. Shoqata e Bankave i ka kėrkuar  zyrtarisht qeverisė ndryshimin  e ligjit pėr tatimin mbi tė ardhurat ose tė akteve nėnligjore  pėr zbatimin e tij, duke vendo-sur njė pėrkufizim mė tė qartė.  Nė rastin e kredive bankare,  shoqata kėrkon qė nxjerrja e  urdhrit tė ekzekutimit dhe nisja e procedurave tė veprimit  pėrmbarimor tė vlerėsohen si  masa tė mjaftueshme ligjore  pėr njohjen e kredive tė fshira  si shpenzime tė zdritshme pėr  efekt tė llogaritjes sė tatimit  mbi tė ardhurat. 

Shkrimin e plotė mund ta lexoni sot nė gazetėn Shekulli

 


Videot e fundit
2 Komente
illi
Nuk e marr vesh kete pune: banka qe eshte edhe vete e implikuar me kredite e keqija (duke filluar nga dhenia e tyre shpesh me praktika korruptive, tolerimi i moskthimit) na pergatit nje paket ligjore per te falur nje pjese te tyre?! A eshte parapare ne kete pakete ndonje pike, qe nje pjese e ketyre kredive pa shprese kthimi te shlyhet duke ju mbajtur nje perqindje te caktuar edhe drejtuesve te bankave dhe bordeve perkatese qe i kane miratuar?! Partite politike duhet te shprehen edhe per kete problem para se te kerkojne votat.
Pa Emër
...VENDI DREJT FALIMENTIMIT...!

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
2 + 4 =
Ribashkohen Nirvana-t?
Vdekja tragjike e Kurt Cobain dy dekada mė parė ka bėrė qė fraza “ribashkimi i Nirvana-ve” tė mos nėnkuptojė atė qė shumė do tė donin tė ndodhte.  Pėr mė tej, suksesi i vazhdueshėm i bateristit Dave Grohl do tė thotė se ėshtė edhe mė e vėshtirė pėr tė bėrė bashkė, qoftė edhe dy anėtarė tė bandės mė
Papa bėn bashkė Fevziun dhe Ballėn
Ata janė dy moderatorėt mė tė njohur nė Shqipėri dhe pėr kėtė arsye ishin zgjedhur tė ishin shoqėruesit tė Papa Franēeskut nė udhėtimin gjatė Romės pėr nė Tiranė. Blendi Fevziu dhe Sokol Balla kėtė herė kanė bėrė paqe. Ndoshta sepse ishin tė bindur qė nė fillim se nė emisionin e asnjėrit Papa Franē
Rusja qė ka mbuluar Marcedes-in e saj me kristale zvarovski
Ndryshe nga se ndodh zakonisht, ku janė sheikėt arabė ata qė tėrheqin vėmendje me supermakinat e tyre, kėtė herė ka qenė njė ruse qė i ka habitur tė gjithė. Daria Radionov, ka mbuluar makinė e saj Mercedes CLS 350 me kristale zvarovski qė vlejnė thuajse sa vetė vetura. Makina e sja ka bėrė xhiro n