Ndėrlidhja sekrete e Enverit, si ruhej nga pėrgjimi i armiqve
  • Vizita e Komandantit tė Pėrgjithshėm nė qendrėn e ndėrlidhjes sė vendkomandės sekrete. Testimi pėr t’u lidhur nė kohė rekord me pikat mė tė largėta tė ushtrisė. 
   
Publikuar më 04.04.2013 | 15:04

Leonard Veizi- “Pa ndėrlidhje... nuk ka fitore”. Sentenca nė fjalė merrte njė vlerė tė veēantė disa dekada mė parė, por padyshim qė i mbijetoi dhe kohėrave moderne, ku nė funksion tė ndėrlidhjes tanimė janė futur mjete shumė herė mė tė sofistikuara nga sa mund tė sajonte dhe mendja e njė autor librash fantastikoshkencorė. E megjithatė po flasim pėr vitet ’70 tė shekullit tė kaluar, ku problemi i ndėrlidhjes me tela e valė, ishte njė ēėshtje nė rend tė ditės, sidomos kur vinte puna pėr ndėrlidhjen e udhėheqjes sė lartė me ushtrinė apo dikasterin e Shėrbimit Sekret. Njė nga njerėzit qė i ka dhėnė mė shumė kėsaj fushe, ka qenė padyshim, kryeinxhinier i ndėrlidhjes sė ushtrisė Ibrahim Shametaj. Ai sot nuk jeton mė pro gjithsesi ka lėnė njė arkivė tė pasur shėnimesh, nga ku gjithkush mund tė formoje njė ekspoze tė qartė se si u ngrit dhe funksiononte ndėrlidhja nė hallkat kryesore tė shtetit shqiptar tė pas Luftės sė Dytė Botėrore... Nė shėnimet e tij Ibrahrim Shametaj shkruan se prodhimi i radiostacioneve ushtarake nė vend favorizonte rritjen e sekretshmėrisė nė komunikim, pėr diapazonin, skemat dhe parametrat e stabilitetit tė lartė me tė cilat u realizuan. Rėndėsi iu kushtua dhe regjimit tė pėrdorimit tė radiondėrlidhjes nė raste stėrvitjesh nė kohė paqe dhe lufte. “Pėr tė minimizuar efektet negative, e pėr tė rritur nivelin e gatishmėrisė dhe sigurisė iu kushtua kujdes i veēantė radiondėrlidhjes qė i sigurohej Enver Hoxhės, Hysni Kapos, Mehmet Shehu, Beqir Ballukut, Petrit Dumes. Pėr kėtė qėllim, qė nė vitet ‘60 u pajisėn e mbaheshin nė gatishmėri tė lartė pesė autovetura UAZ me lėvizshmėri tė lartė e me radioaparaturat mė tė mira tė kohės. Kėto viheshin nė dispozicion tė tyre me urdhėr tė veēantė dhe shoqėronin ata nė ēdo lėvizje e nė ēdo kohė. Kėto radioaparatura ndėrroheshin vazhdimisht me radiostacione mė tė mira tė importuara fillimisht nga BS, pastaj nga Kina e pas viteve ‘70 me radiostacione TIG- 900 e URC-100 prodhim perėndimor. Me kėtė tip radiostacioni, vetė Enver Hoxha bėri disa prova dhe e pėrdori pėr komunikime pune me komandat e korpuseve e divizioneve. Ai kishte mbetur i kėnaqur dhe vlerėsoi pozitivisht sistemin e ndėrlidhjes sė ushtrisė”. Ibrahim Shametaj shkruan se me radiostacionin tip URC-100, Enver Hoxha drejtoi veprimet pėr asgjėsimin e bandės sė Xhevdet Mustafės. 

Ndėrlidhja radiorele 

Por duket se ndėrlidhja radiorele gjithashtu ka pasur specifikėn e vet nė rritjen e cilėsisė, stabilitetit dhe minimizimit tė efektit pėrgjues. Duke pasqyruar kėtė punėn nė kėtė sektor Ibrahim Shametaj sqaron: “Nė ndėrlidhjen radiorele, pėrveē manovrimit me diapazonin e valėve, efektin pėrgjues e minimizonte pėrdorimi i antenave me rrezatim tė drejtuar nė njė kėnd tė ngushtė tė valėve elektromagnetike dhe spektri i transformuar, modelues e demodulues i kanaleve telefonike e telegrafike. Pėr kėtė qėllim, drejtuesve mė tė lartė u viheshin nė dispozicion pėr komunikim kanalet e dyta qė realizonin transformimin e bisedės sė thjeshtė, nė spektėr mė tė vėshtirė pėr t’u pėrgjuar. Ndėrlidhja telefonike pėr nga natyra e rrjetit tė linjave ajrore e kabllore ishte mė e mbrojtur nga efektet e pėrgjimit. Megjithatė dhe pėrgjimi i saj bėhej i mundur nga veprimtaria keqbėrėse, devijimin brenda vendit e veēanėrisht nė rast lufte nga grupe desantėsh ajrorė, detarė e tokėsorė qė u bėnė nė modė gjatė luftės sė ftohtė nė shkallė ndėrkombėtare. Prandaj edhe nė ndėrlidhjen telefonike u morėn, u aplikuan e u pėrsosėn masat organizative e teknike pėr minimizimin e efekteve tė pėrgjimit dhe rrjedhjes sė komunikimit nė drejtime tė padėshiruara”. 

Numrat sekrete 

Nė vitet ‘50, ndėrlidhjen telefonike dhe telegrafike e udhėheqjes sigurohej nga drejtoria e postė-telekomunikacionit, Drejtoria e Ndėrlidhjes sė ushtrisė dhe dega e ndėrlidhjes sė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Ibrahim Shametaj nė shėnimet e tij shkruan se; rrjeti ishte i pėrbashkėt dhe gatishmėria e aparaturave nė zyra e banesa tė udhėheqėsve sigurohej nga specialistėt e MPB. Kjo mėnyrė sigurimi i ndėrlidhjes telefonike, solli konfuzion nė pėrcaktimin e defekteve, ndėrhyrjeve dhe shqetėsime si dhe nė pėrcaktimin e pėrgjegjėsisė midis dikastereve tė sipėrpėrmendura. “Pėr tė eliminuar kėtė defekt Drejtoria e Ndėrlidhjes sė ushtrisė shtriu njė rrjet tė veēantė me linja kabllore nėntokėsore pėr gjithė udhėheqjen nė bllokun e banimit tė tyre, nė dikasteret qendrore, kryeministri, nė Pallatin e Brigadave, nė tė gjitha vend- drejtimet e partisė dhe tė shtetit nė rajonin e Tiranės dhe tė veēantė me linja e aparatura nė vilat e Durrėsit, Vlorės, Pogradecit, Skraparit, Dajtit etj. Pėr tė rritur qėndrueshmėrinė, sigurinė dhe sekretimin e bisedimeve, nė ndėrtesėn e M.M.P u instalua njė central atomik me kapacitet 50 numra sekret. Abonentė tė kėtij centrali u bėnė udhėheqėsit mė tė lartė tė partisė e tė shtetit pėrfshi Enver Hoxhėn e Mehmet Shehun e kuadrot e Ministrisė sė Mbrojtjes, drejtor drejtorie e mė lartė. Pėr tė minimizuar efektet e pėrgjimit nė bisedimet interurbane tė udhėheqėsve, me vendosjen e aparaturave shumėkanalėshe u vendos qė atyre kėto bisedime t’u siguroheshin nėpėrmjet kanaleve tė frekuencės sė lartė, deri dhe direkte me kanale tė veēantė, nė zyra, vila e qendra banimi. Kanalet e aparaturės shumėkanalėshe dhe ato radiorele rrisnin shkallėn e vėshtirėsisė pėr t’u pėrgjuar”. Kryeinxhinieri i ndėrlidhjes sė ushtrisė sqaron gjithashtu se ky pėrgjim nga keqbėrės, mund tė realizohej vetėm me aparatura speciale, gjė qė ishte e vėshtirė tė siguroheshin nė rrugė klandestine e tė pėrdoreshin nė territorin e vendit tonė pa u vėnė re.  

Pas ristrukturimit tė ushtrisė 

Nė vitet ‘70-‘80 ushtria kaloi njė periudhė tronditjeje e ristrukturimi. “Nė korrik 1978 KQ analizoi ristrukturimin e ushtrisė, arritjet, tė metat e do tė vinte detyra pėr pėrsosjen e mėtejshme tė punės nė ushtri. Po nė korrik do festohej dhe 35 vjetori i ushtrisė dhe nė 22 qershor 34 vjetori i shėrbimit tė ndėrlidhjes sė ushtrisė. Nė raportimet paraprake qė i ishin bėrė Enver Hoxhės nga udhėheqja e Ministrisė sė Mbrojtjes, ai kishte kėrkuar tė vizitonte vetė vendkomandėn e re, tė dėgjonte nga drejtorėt e armėve e shėrbimeve tė ushtrisė, raportimet e nevojshme, tė shikonte ambientet e punės, tė banimit e pushimit brenda nė tunel, dhe tė kontrollonte qendrėn e ndėrlidhjes dhe tė drejtimit me ndėrlidhje tė ushtrisė nga kjo vendkomandė. Tuneli i vendkomandės ishte ndėrtuar pėr t’u rezistuar goditjeve direkte me bombardime ajrore deri dhe atonike tė kalibrit tė mesėm me aftėsi mbrojtėse nga goditja direkte, nga vala goditėse, rrezatimi termodinamik, radiacioni pėrshkues dhe efektet e dėmtimit tė armėve kimike e bakteriologjike. I pajisur me dyer tė blinduar disa radhėsh me pajisje tė fuqishme ventiluese, agregatė rezervė tė fuqishėm pėr ndriēim e ngrohje, pėrveē lidhjes me rrjetin energjetik, pajisje matėse kontrolluese e automatė qė siguronin pastėrtinė dhe lagėshtinė normale tė ajrit. Nė brendėsi tė tunelit ishin ndėrtuar dhoma fjetjeje, dushe, VVC, sallė kinemaje e mbledhjesh deri nė 500 vende. Mensė, kafene, ambiente ēlodhjeje, salla tė veēanta mbledhjeje pėr ēdo drejtori e vendkomandė, salla pėr drejtimin e luftimeve tė pajisura me planshetė etj.. Para se tė realizohej vizita e Enver Hoxhės, Mehmet Shehu nė atė kohė Kryeministėr dhe Ministėr i Mbrojtjes, dhe Veli Llakaj shef i shtabit tė pėrgjithshėm, kishin bėrė gjatė muajit tė fundit disa kontrolle tė befasishme, nė vendkomandė dhe nė qendrėn e ndėrlidhjes duke bėrė dhe prova konkrete e duke u lidhur me komandat e njėsive dhe reparteve. Kėto nuk bėnė ndonjė sinjal se pėrgatitej vizita e Enver Hoxhės, pasi kontrolle tė tilla nė ato vite ishin tė shpeshta pėr tė verifikuar gjendjen e gatishmėrisė”, shkruan Ibrahim Shameti nė ditarin e tij.  

Gatishmėria e ndėrlidhjes 

Enver Hoxha, sipas kėrkesės sė tij, vizitoi vendkomandėn e re. Ibrahim Shametaj pėr kėtė vizitė shkruan: “Pėr shoqėrimin e tij nė pjesėn e pėrgjithshme tė tunelit, nga ndėrlidhėsit ishte caktuar Abaz Thana, drejtor i drejtorisė sė ndėrlidhjes. Ndėrsa nė qendrėn e ndėrlidhjes ishte caktuar komandanti Jaho Banushi dhe unė. Nė 24 qershor ’78, ora 10’30, mbėrritėn Enver Hoxha, Mehmet Shehu, Adil Ēarēani, Kadri Hazbiu, Llambi Gegprifti etj. Ata u pritėn nga Veli Llakaj, Ali Vukatana, Menduh Backa, Abaz Thana etj. Enveri vizitoi ambientet e zyrat e shefit tė shtabit e komandave. Po afronte koha qė Enveri tė kontrollonte qendrėn e ndėrlidhjes. Ai u drejtuar pėrballė nesh. I dha dorėn Jahos, i cili iu prezantua, pastaj u prezantova unė: “Inxhinier i repartit, Ibrahim Shametaj”. Enveri mė hodhi dorėn nė krah e mė tha: “Do na tregosh teknikėn. Mė kanė informuar se keni instaluar njė qendėr teknike tė mirė e me aparatura moderne”. “Jemi pėrpjekur shoku Enver”, - i thashė. U futėm nė sallėn e centralit telefonik interurban. Enveri pėrshėndeti centralistet e tha: “Me kė do tė mė lidhni?”. “Jo, - i them, - me kė doni tė lidheni ju”. Kjo i pėlqeu shumė e tha: “Po mirė mė lidhni me ishullin e Sazanit”. Mehmeti e Veliu fiksuan orėn, pėr sa kohė do realizohej lidhja. Centralistet u vunė nė garė. E para qė realizoi lidhjen ishte Minushe Selmani, e cila pa kaluar njė minutė thotė: “Urdhėroni shoku Komandant i Pėrgjithshėm, flisni me ishullin”. Enveri mori gypin mikrotelefonik e i foli centralistit tė Sazanit. “Alo. Jam Enver Hoxha. Flas nga njė qendėr ndėrlidhjeje. Provoj gatishmėrinė. Si mė dėgjoni?”. Centralisti u ndodh njė djalė i shkathėt nga Shkodra dhe iu pėrgjigj me entuziazėm korrekt e nė mėnyrė tė kulturuar. Enveri u pėrshėndet dhe i pėrgėzoi pėr gatishmėrinė dhe i kaloi gypin mikrotelefonik Mehmet Shehut. Ky foli dhe bėri shaka me centralistin duke i thėnė: “A tė ka dėrguar familja ndonjė shishe me verė “Riesling?”. Tė gjithė mbetėn tė kėnaqur se lidhja ishte e shpejtė dhe dėgjimi shumė i mire. Mė pas Enveri kėrkoi tė bisedojė me Sarandėn, korpusin e Burrelit, Pukėn etj”  

Mehmeti i pakėnaqur me ndėrlidhjen 

Disa ditė nga vizita, Mehmet Shehu i dėrgoi njė material zv/ministrit Llambi Gegprifti ku bėnte analizėn e tė metave qė kishte konstatuar gjatė vizitės. Nė kėtė material Ibrahim Shametaj vlerėsohej: “Po tė mos kishte qenė ai inxhinieri, vizita do kishte dėshtuar dhe ne do tė ishim turpėruar”. Duke sqaruar kėtė shprehje tė kryeminsitrit Shametaj shkruan: “U habita me kėtė pakėnaqėsi tė Mehmetit, se nuk vura re ndonjė shqetėsim tė tij gjatė vizitės, veē shqetėsimit, qė mos kalonim nė eufori gjatė paraqitjes qė i bėnim Enverit. Pėr ndėrlidhjen s’bėheshin vėrejtje, por me sa dukej Enveri ndoshta nuk kishte mbetur i kėnaqur nga raportimet qė i kishin bėrė kuadrot e larta tė ministrisė. Ose ishte njė mani e Mehmetit, i cili nuk kėnaqej kollaj”.  

Si sigurohej telefonia me Enver Hoxhėn 

“Pėr tė rritur mė tej cilėsinė, gatishmėrinė dhe qėndrueshmėrinė e ndėrlidhjes sė udhėheqjes, u ndėrtuan dy qendra ndėrlidhje tė tunelizuar nė bllokun e udhėheqjes. Njėra pranė vilės sė Enver Hoxhės e tjetra pranė asaj tė Mehmet Shehu. Nga kėto dy qendra u sigurohej njė ndėrlidhje me radio, telefonike e telegrafike e teleshkruese me gjithė strukturat e ushtrisė deri nė qendėr zjarri nė gjithė vendin. Ato u kompletuan me aparaturat e nevojshme nga mė tė mirat, me oficerė pėrdorues dhe ndėrlidhje tė shumėllojshme nė vilat e vendkomandat. Pėr kontrollin teknik e mbajtjen nė gatishmėri tė sistemit, punonte njė grup specialistėsh inxhinier e teknik tė kompletuar me autovetura e aparatura matėse e kontrolluese nga mė bashkėkohoret. Pėr ndėrlidhjen sekrete tė udhėheqjes sė lartė tė shtetit e tė ushtrisė, pėrsosjes sė vazhdueshme tė saj dhe mbajtjes nė gatishmėri tė pėrhershme, pėrgjigjeshin drejtori e gjithė Drejtoria e Ndėrlidhjes sė ushtrisė si dhe komandat e reparteve autonome tė ndėrlidhjes qė mbulonin qendra tė veēanta tė ndėrlidhjes sė kėtij sistemi. Nė tėrėsinė e vet ky sistem ndėrlidhje ka funksionuar normalisht dhe pa probleme shqetėsuese. Nė arkivin qendror tė ushtrisė fondi ‘Drejtoria e Ndėrlidhjes’ dosja nr. 76, viti 1974 ndodhet projekt-ideja mbi bazėn e sė cilės u realizua ndėrlidhja telefonike, telegrafike, teleshkruese e udhėheqjes”.  

Udhėheqja me ndėrlidhje super moderne 

“Pėr futjen nė sistemin e ndėrlidhjes tė aparaturave tė sekretimit, Drejtoria e Ndėrlidhjes bėri pėrpjekje pėr tė importuar ato qė nė vitin 1958 nga ish-BS. Kėto pėrpjekje vazhduan dhe pėr t’i importuar nga Kina, ku u mundėsuan nė vitin 1975. Pas shumė kėrkesash na u dėrguan 50 aparate telefonike qė siguronin sekretimin e bisedimeve telefonike. Nė muajt gusht-shtator 1975, kėta telefona u instaluan nė zyra dhe shtėpi tė Enver Hoxhės, Mehmet Shehut, Adil Ēarēanit, Hysni Kapos etj. Nė zyrat e zv/ ministrave, tė ministrit e shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė ushtrisė nė zyrat e komandantėve dhe komisarėve tė nėntė korpuseve dhe grupimeve operative. Kjo ishte njė arritje e admirueshme pėr sistemin e ndėrlidhjes sė ushtrisė pėr kohėn. Me pėrdorimin e aparatit telefonik tė sekretimit tė bisedimeve, kanaleve tė aparaturės shumėkanalėshe, kanaleve radiorele e centraleve automatik sekret, ndėrlidhja e ushtrisė arriti njė nivel shumė tė lartė”. 

Jetėshkrimi 

Ibrahim shametaj u lind nė 1935 nė Dorėz, Tepelenė. Kreu shkollėn “Skėnderbej” nė Tiranė, shkollėn e Bashkuar tė Oficerėve nė ish-BS. Pėrfundoi, fakultetin e inxhinierisė, dega “Rryma tė dobėta, elektronikė” nė Universitetin e Tiranės. Punoi nė nėnrepartet e ndėrlidhjes sė ushtrisė e nė Ministrinė e Mbrojtjes nė detyra tė ndryshme ku pėr 12 vjet rresht ishte kryeinxhinier i ndėrlidhjes sė ushtrisė. Ka shkruar nė shtypin ushtarak e publik tė kohės pėr specialitetin e ndėrlidhjes nė vend. Ka kontribuar me studime e projektime pėr ndėrlidhjen nė kuadrin e fortifikimit tė vendit dhe prodhimin e teknikės ushtarake tė ndėrlidhjes. Ėshtė aktivizuar nė grupe studimore-shkencore, konferenca shkencore e mėsimdhėnie nė pėrgatitjen e specialistėve tė profilit teknik dhe kualifikimin e personelit inxhiniero- teknik tė ndėrlidhjes sė ushtrisė. 


Videot e fundit
4 Komente
Pa Emër
Eshte nje fakt I pakundershtueshem.Ndelidhja ne ate periudhe ishte ne shkallle te larte veprimi,c'ka siguronte korrekt veprimtarin e komandave dhe instancave te larta.Koha tashme ka ecur por e kaluara asnjehere nuk mund te harrohet.Libri voluminoz I inxhinjerit Brahim Shametaj eshte I pari liber per nderlidhjen ne ushtri dhe ne sistemin civil ne rang vendi.Zotesija e inxhinjer Brahimit eshte nje relitet mbreselenes per te gjithe kuadrot e ketij sektori per te pasqyruar ndryshimet e kohes per kete sector.Merita e kuadrove si ajo e Brahim Shametaj do te ngelet me vlere ne jete te jeteve.
Halim
Po nga kush do kishte frik Enveri,me ameriken dhe anglin ishte i lidhur me te tjeret tallej vriste priste si ti donte qefi.
Afrimi
SHamataj gallataj prralla me mbret.
Andi
Xhaxhi gjithmone ne zemrat tona!!!

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
2 + 7 =
Ēmenduritė e Dubait (40 foto)
Kryeqyteti i Emirateve tė Bashkuara Arabe ėshtė njė nga qytetet mė tė jashtėzakonshme nė botė ose mė saktė mė luksozi. Nė mė pak se 30 vjet, Dubai u kthye nga njė fshat peshkimi nė qytetin mė tė njohur nė planet. Nėse do ta vizitoni kėtė qytet do tė kuptoni sesa tė pasur janė banorėt e tij. Por, s
Zbulohen fotot e shtėpisė sė shkrumbuar tė Balotellit
"Daily Mail" ka publikuar fotot e shėpisė sė vjetėr tė Mario Balotellit, e cila u dogj pasi futbollisti ndezi fishekzjarre brenda. Mėsohet se Balotelli e dogji shtėpinė nė vitin 2011 duke i vėnė fishekzjarre. Siē shihet nga fotot, dėmet e shkaktuara nga flakėt ishin tė mėdha.  Sipas "Daily Mail",
"Kam 32 fėmijė, por dua tė kem 50"
Presidenti Recep Tayyip Erdogan vazhdimisht ka inkurajuar familjet turke qė tė kenė tė paktėn tre fėmijė, por njė baba nga Hatay ka bėrė “hatanė”. Halit Tekin ka 32 fėmijė nga katėr gratė e tij. Por pėr atė nuk janė mjaftueshėm pasi qėllimi i tij ėshtė tė ketė 50 fėmijė. Ai u martua pėr herė tė pa