Autizmi nė rritje, 308 raste brenda vitit
  • Rezart Mullaj,  mjek psikiatėr, shpjegon shenjat qė  njė prind duhet tė dijė se fėmija i tij ėshtė i prekur nga autizmi. 25 pėr qind e autikėve janė tė destinuar tė mbeten invalidė institucionesh
 
Publikuar më 03.04.2013 | 12:40

Besarta Basha

-Dita botėrore pėr ndėrgjegjėsimin ndaj autizmit solli pėr tė gjashtin vit radhazi, dje, nė vėmendjen e njerėzve, fėmijėt qė vuajnė nga kjo gjendje. Sot, njė nė 100 njerėz diagnostifikohen me autizėm, duke e bėrė kėtė tė fundit mė tė shpeshtė se kanceri, diabeti dhe SIDA tė marra sė bashku. Edhe pse nė Shqipėri nuk ka akoma njė studim tė mirėfilltė, mjekėt psikiatėr pranojnė shqetėsimin e rritjes sė numrit tė fėmijėve qė vuajnė nga autizmi. Sa mė shpejt tė identifikohet njė fėmijė autik, aq mė lehtė bėhet trajtimi i tij nga mjekėt psikiatėr. Edhe pse e kanė shumė tė vėshtirė tė jetojnė jetėn normalisht si ēdo fėmijė, autizmi mbetet njė ērregullim i trajtueshėm. 25 pėr qind e fėmijėve autikė janė tė destinuar tė mbeten pėrjetė invalidė institucionesh. “Shekulli” ka bėrė dje njė vėzhgim nė Qendrėn Kombėtare pėr Mirėrritjen, Zhvillimin dhe Rehabilitimin e Fėmijėve. Sipas tė dhėnave, vetėm pėr vitin 2012 janė paraqitur 308 raste tė fėmijėve qė vuajnė nga autizmi tė trajtuar nė kėtė qendėr. Ėshtė e para dhe e vetmja qendėr shtetėrore qė merret me shėndetin mendor, psiko-social dhe motor tė fėmijėve me probleme tė zhvillimit mendor qė  pėrfshin tė gjitha rrethet e vendit, madje dhe Kosovėn. 

Si funksionon kjo qendėr?

E gjithė bota flet pėr autizmin dhe ka njė problematikė shqetėsuese nė thelb tė saj. Autizmi ėshtė njė nga diagnozat e shėndetit mendor fėmijėror, e cila ka pasoja tė jashtėzakonshme ekonomike dhe sociale. Autizmi ėshtė vetėm njė nga fushat qė kjo qendėr merr nė trajtim. QKMZHRF ėshtė e pėrbėrė nga njė grup multidisiplinor tė pėrbėrė nga mjek psikiatėr, pediatėr, fizioterapist, terapist dhe edukatorė zhvillimi. Kjo qendėr funksionon pėr testimin dhe vlerėsimin e fėmijėve,por ndėrkohė bėhet edhe trajtimi i tyre, periodik, ambulator ose nėpėrmjet shtrimeve. Trajtimi bėhet nga specialistėt e fushave pė rkatė se si pedagogji zhvillimi, fizioterapi, logopedi, ergoterapi dhe kopshti edukativo-terapeutik. Grupi multidisplinor mblidhet njė herė nė javė dhe bėn vlerėsimin e gjendjes sė  zhvillimit tė fėmijėve qė trajtohet nė qendėr. 

Cila ėshtė prevalenca e prekjes nga autizmi?

Prevalenca e fėmijėve autikė ka njė rritje tė jashtėzakonshme, pavarėsisht se Shqipėria nuk ka statistika tė mirėfillta pėr momentin. Ne po e ndiejmė nga puna qė bėjmė ēdo ditė. Flitet qė nė botė nė 80-100 fėmijė 1 lind autik. Domethė nė  frekuenca ėshtė qė nė 80-100 lindje njė fėmijė tė jetė autik. Kjo ėshtė njė pėrmasė shumė e madhe. Njė fėmijė autik ka njė kosto shumė tė lartė . Pėr trajtimin e tij duhet tė angazhohen shumė njerėz, penalizon familjarin. Ėshtė kosto ekonomike pasi shteti investon pėr trajtimin e kėtyre fėmijėve. Shteti me ligj i trajton me fletė drejtimi pėr kemp. Domethė nė  janė invalidė tė pėrhershėm qė trajtohen me ndihmė ekonomike. 

Cilat njihen si shkaqet e kėsaj sėmundjeje?

Shkaqet janė multifaktoriale. Faktori i parė dhe kryesor mendohet tė jetė njė mutacion gjenetik specifik, i pagjetur ende. Faktor tjetėr po kaq i rėndėsishėm mund tė jetė ndotja e ambientit. Pė r shembull toksina mund tė jenė njė faktor risku pėr t’u prekur nga autizmi. Po kėshtu edhe abuzimet familjare me substancat e ndryshme. Sė fundmi, mendohet qė mund tė jetė edhe jetesa e postuar ose jokomunitare qė ka tė bėjė me ērregullimet emocionale tė tė jetuarit. 

Nėse fėmija i parė ėshtė autik, sa ėshtė mundėsia qė fėmija i dytė tė jetė i tillė?

Mundėsia pėr tė lindur njė fėmijė tė dytė autik ėshtė 8 pėr qind, e rasteve kur fėmija i parė vuan nga ky problem. Prandaj paraprakisht duhet bė rė  njė kėshillim me mjekun gjinekolog, i cili pėrcakton problemet qė mund tė shfaqen edhe nė fėmijėn e dytė.

Si mund ta dallojė njė prind qė fėmija i tij ėshtė autik?

Fėmijėt autikė kanė tė dėmtuar fusha tė ndryshme tė zhvillimit, kryesisht nė aftėsitė e tij sociale, nė komunikim dhe sjellje. Domosdoshmėrishtė  shfaqet para moshės 3-vjeēare. Prandaj prindi duhet tė shqetėsohet sepse sa mė shpejt qė ta kapė, aq mė lehtė bėhet shėrimi i tij. Shenjė tjetėr dalluese mund tė jetė nėse njė fėmijė nuk flet, nuk reagon karshi stimujve qė i vijnė nga jashtė, pė r shembull kur i flasin. Stimuj tė jashtėm mund tė jenė tė tipit: vijnė fėmijė tė tjerė nė shtėpi dhe ai fillon tė luajė me lodrėn e vet. Nėse i kėrkojmė tė kalojė nga njė sjellje nė njė tjetėr, nga njė lodėr nė njė tjetėr ai vazhdon tė merret me tė parėn, apo nėse ne tentojmė ta tėrheqim nga ajo, ai acarohet. Kontakti sy mė sy ėshtė i vėshtirė pėr tė, pasi ėshtė njė fėmijė qė nuk tė shikon, nuk shpreh asnjė reagim emocional nėpėrmjet mimikės, e ka shumė tė vėshtirė tė ketė kontakt fizik, ta pėrkėdhelėsh apo ta pėrqafosh. Pra njė fėmijė autik nuk flet dhe nuk komunikon nėpėrmjet sjelljeve, edhe pse mund tė dėgjojė. 

Cilat janė karakteristikat e njė fėmije autik?

Krahas pjesės klinike tė dėmtuar qė ėshtė aftėsia sociale qė do tė thotė qė fėmija ėshtė i postuar, indiferent dhe nuk ka kontakt fizik dhe vizual. Fusha e dytė e dėmtuar ėshtė komunikimi. Fėmija autik ka tė dėmtuar si tė folurėn dhe veprimet gjestikulative pėr komunikim si pė r shembull pėrshėndetjet me kokė, tregimi me gisht etj. Fusha e tretė e dėmtuar ėshtė sjellja. Ka mundėsi tė hutohet, domethė nė  kryen tė njėjtin ritual tė caktuar pėr njė periudhė tė gjatė kohe. Sjellja e dytė ėshtė qė ka sjellje stereotipike tė veēanta, veprime mekanike motore ose vokale qė i bėn nė formė ritmike si lėvizje tė duarve, tinguj ritmikė nga goja, tinguj pa kuptim por qė i pėrsėrit nė mėnyrė tė njėtrajtshme. 78 pėr qind e fėmijėve autikė kanė probleme me konjicionin (prapambetje mendore). 

Ēfarė trajtimi ofrohet nė kėtė qendėr? 

QKMZHRF merret me diagnostikimin, vlerėsim nėpėrmjet testimeve dhe ndjekjen nė kohė tė zhvillimit mendor tė fėmijėve. Ka disa teste vlerėsimi pėr autizmin dhe vlerėsime mendore tė zhvillimit tė fėmijėve. Trajtimi bėhet nga grupi i terapistėve pasi e ka diagnostikuar mjeku psikiatėr dhe pediatėr i zhvillimit, tė cilėt japin programin e punės pėr terapisten. Nė QKMZHRF nuk trajtohen vetėm fėmijėt ambulatorė, por edhe fėmijėt e shtruar nga rrethet me njė kapacitet prej 30 shtretėr pėr nėnat dhe fėmijėt e tyre. 

A mund tė rikthehet normalisht nė shoqėri njė autik?

Nė varėsi tė shkallės sė zhvillimit tė autizmit, nė varėsi tė shkallės sė dėmtimit tė fėmijės autik ėshtė edhe kronologjia e vazhdimit tė jetės sė tij autike. Njė pjesė e madhe e madhe e kėtyre fėmijėve arrijnė tė funksionojnė nė shoqėri, njė pjesė e tyre arrijnė tė pėrfshihen nė shoqėri, por thjesht tė funksionojnė tė saj dhe njė pjesė e tyre qė ėshtė 25 pėr qind mund tė ngelen invalidė institucionesh. 

Thuhet qė kėta fėmijė mund tė kenė njė aftėsi tė veēantė vetėm nė njė fushė?

Njė pėrqindje shumė e vogėl e kanė njė dhunti specifike tė caktuar nė njė fushė tė caktuar. Kanė tė dėmtuar tė gjitha fushat dhe njė tė tillė e kanė shumė tė zhvilluar. Pė r shembull mund tė jenė artistė tė lindur, tė jenė matematicienė shumė tė zotė, mund tė jenė gjeni etj. Momentalisht nuk kemi hasur nė fėmijė tė tillė. 

Histori njerėzore

Rrėfimi i njė nėne: Si u bė im bir autik. Ėshtė njė fatkeqėsi qė nuk mė erdhi nga Zoti, por nga njė person. Ia lė Zotit atij tė hakmerret

“Vetėm njė nėnė me fėmijė tė  sėmurė, mund tė kuptojė dhimbjen qė  kam”

“Autizmi nuk zgjedh”. Kjo ėshtė motoja qė bashkon dhe ndan shumė prindėr shqiptarė. Mund tė jenė biznesmenė, politikanė, gazetarė apo artistė, por autizmi nuk ka preferenca, nuk bėn zgjedhje, kushdo mund tė jetė pre e kėtij ērregullimi mendor tek fėmijėt e tyre. Shqipe Berisha, ėshtė njė prej prindėrve e cila ka ardhur nga Prizreni tė kėrkojė shėrim pėr djalin e saj 2 vjeēar. Ajo tregon historinė e dhimbshme tė fėmijės sė saj, jeta e tė cilit “po shkon dėm” vetėm pėr njė pakujdesi nga infermierja e maternitetit ku ajo lindi fėmijėn. Ajo thotė qė ka punuar mė parė, por njė fėmijė i tillė e ka bėrė tė harrojė ēdo gjė dhe t’i pėrkushtohet vetėm atij. “Kam lėnė gjithēka nė emėr tė dashurisė pėr tim bir. Vetėm njė nėnė qė ka fėmijėn sėmurė mund tė kuptojė dhimbjen time.” Shqipja tregon se si u ndje nė ēastin kur e mori vesh qė fėmija e saj nuk do tė ishte si gjithė tė tjerėt. Kur lindi Egzoni(djali) ishte i shėndetshėm dhe shumė mirė nga ana shėndetėsore. Pakujdesia e infermieres sė spitalit i shkaktoi atij njė hemorragji cerebrale nė tru, e cila kaloi nė autizėm. “Mė ishte ngrirė fėmija nė duar. Se shikoja dot se ishte bėrė “dru”, kishte shtangur dhe ishte zverdhur tej mase. Pas tre javė qėndrimi nė inkubator, mė thanė qė fėmija im ishte bėrė autik.” Shqipja ėshtė simbol i prindėrve qė dergjen me muaj tė tėrė drejt qendrave tė rehabilitimit pėr tė trajtuar fėmijėn e saj. Ajo tregon vėshtirėsitė qė ka pasur pėr tė bėrė terapinė e djalit, deri sa kishte gjetur Qendrėn pėr Mirėrritjen, Edukimin dhe Rehabilitimin e Fėmijėve. Tani ajo bashkė me tė voglin e saj udhėton njė herė nė gjashtė javė drejt Tiranės pėr tė marrė trajtim nė kėtė qendėr. Detyrohet tė rrijė dy javė pėr tė mėsuar ecurinė e tij. “Kam njė vit e gjysmė, qė kur mė ka lindur djali qė jam endur nėpėr qendra private pėr fėmijėt autikė. Tani vij njė herė nė dy muaj nė  Tiranė  dhe rri dy javė kėtu. Rėndėsi ka qė djali im tė pėrmirėsohet. Po sakrifikoj shumė qė t’i jap jetė tim biri.”Shqipes dhe bashkėshortit tė saj nuk i ka ngelur gjė tjetėr veēse tė pranojė realitetin dhe tė gjejnė forcė pėr tė ecur pėrpara.

Autizmi, 1 nė 88 lindje

Askush nuk mund tė dijė dhe nuk mund tė marrė kurrė shpjegim mbi shkaqet reale tė autizmit. Riskun e ka gjithsecili pėr tė lindur apo pėr t’u bėrė autik. Dita botėrore e ndėrgjegjėsimit ndaj Autizmit e gjen sot shoqėrinė nė mbarė botėn mė tė shqetėsuar rreth pasojave qė ka shfaqur ky ērregullim nė jetėt e individėve tė prekur dhe familjeve tė tyre. Dekada e fundit ka ndryshuar frikshėm raportet e tė prekurve mė kėtė ērregullim, ku tė dhėnat tregojnė se nė 88 lindje 1 foshnje ėshtė autikė. Ērregullimet e autizmit janė konsideruar si njė ēėshtje qė i kapėrcen kufijtė gjeografikė, ekonomikė dhe kulturor. Nė ditėt e sotme vihet re se 1 nė 88 fėmijė vlerėsohet se ka autizėm nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Kjo prelevancė ėshtė e krahasueshme me rajonet e tjera tė globit. Ndėrkohė, vlerėsohet se 10% e fėmijėve me ērregullime tė spektit autik mund tė shėrohen plotėsisht ndėrsa 90% e tyre mund tė pėrmirėsohen. Pėr fat tė keq, si nė ēdo vend, edhe nė Shqipėri kostoja e trajtimit tė njė fėmije autik ėshtė e lartė. Nė botė arrin nė shifrėn e 1.4 milion dollarėve. Situatėn mund ta pėrmirėsoj bashkėpunimi i familjes me institucione ēerdhe, kopsht shkollė, shoqata dhe pushtetit vendor. Gjithashtu politikat e arsimit e shėndetėsisė ndihmojnė familjen dhe personale qė merret me trajtimin e autizmit. 2 prilli ėshtė dita botėrore e autizimit dhe ngjyra simbolike ėshtė Bluja ku fondacioni “Fėmijėt shqiptar” po ashtu edhe instucionet kryesore nė vend ndizen me kėtė ngjyrė.

Mungesa e njohurive pėr autizmin

Njė pengesė e madhe pėr pėrmirėsimin e shėndetit dhe mirėqenies sė fėmijėve dhe familjeve tė prekura nga autizmi ėshtė sasia e vogėl e njohurive dhe ekspertizės pėr tė njohur dhe pėr tė identifikuar simptomat apo ērregullimet e kėtij spektri dhe ērregullimeve tė tjera tė zhvillimit. Rezoluta e Kombeve tė Bashkuara mbi Autizmin mbėshtet njė pėrgjigje globale tė koordinuar ndaj autizmit dhe ērregullimeve tė tjera nė zhvillim. Kjo bėhet me qėllim lehtėsimin e interesave dhe mirėqenies sė miliona individėve dhe familjeve qė jetojnė me autizėm. Kjo Rezolutė vlerėson se programet e trajnimit janė mjaft tė efektshme, sidomos kur diagnoza ėshtė bėrė dhe ndėrhyrjet e hershme kanė filluar. Shanset pėr shėrim janė nė 10 pėr qind tė fėmijėve. Pjesa tjetėr mund tė pėrmirėsohet.


Videot e fundit
1 Komente
Pa Emër
autizmi vjen nga vaksinat.femija nuk lind autik por behet pasi ben vaxinat e helmuara.ky esht krim ndaj femijeve.kjo gje dihet tashme.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
6 + 5 =
SHBA-ja mes dashurisė dhe urrejtjes!
Sipas njė studimi, anti-amerikanizmi ėshtė njė ndjenjė e fortė veēanėrisht nė vendet e lindjes, ndėrsa vendet evropiane dhe veēanėrisht ato aziatike janė ato qė e duan mė shumė SHBA-nė. Nė po ju sjellim 5 vendet qė urrejnė mė shumė SHBA-tė dhe 5 vendet qė duan mė shumė SHBA-tė. 5 shtetet qė e urrej
13 fakte qė duhet t'i dini (FOTO)
A e dini se nė Singapor ėshtė e ndaluar qė tė shesėsh apo tė pėrtypėsh Cimcakiz? Apo qė Obama merrte drogė kur ishte i ri? Kėto dhe mjaft fakte tė tjera,po ju paraqesim. Edhe pse janė tė ēuditshme, ato janė tė vėrteta: •Njė pemė ulliri mund tė jetojė rreth 1500 vjet. •Presidenti i ShBA-ve Barack O
9 gjėrat qė djali me gjak blu nuk do t’i bėjė kurrė
Ndoshta princi Xhorxh as qė e di se ka ditėlindjen, por familja mbretėrore, fotografėt, dashamirėsit dhe media globale janė siguruar qė kushdo ta marrė vesh. Askush nuk mund t’i bėjė me faj ata, edhe pse nė botė po ndodhin gjėra kaq tė trishta e tė frikshme.  Por, ne kemi disa lajme tė vogla pėr