Njė nė 50 fėmijė qė lind prematurė, ka mungesė dėgjimi
Publikuar më 04.03.2013 | 17:00

Besarta Basha

-Prevalenca e fėmijėve qė lindin me shurdhėsi tė thellė nė Shqipėri ėshtė 4 pėr 1 mijė lindje. Shifra alarmante vjen nga studimet e kryera nga specialistėt otorinolaringologė nė nivel kombėtar. Mjekja otorhinolaringologė, Prof. Asc. Dr Suela Sallavaci tha qė kjo ėshtė njė shifėr shumė e lartė. “Kjo ėshtė njė shifėr shumė e lartė krahasuar me vendet e zhvilluara qė e kanė 1-2 pėr 1 mijė lindje. Kjo i detyrohet kryesisht sėmundjeve infektive te nėna gjatė periudhės sė shtatzanisė, e cila mund tė kalojė edhe pa u vėnė re, ē’rregullimeve gjenetike apo njė kujdesi shėndetėsor tė mangėt.” Ky problem nė dėgjim mund tė shoqėrohet me dėmtime tė tjera te fėmija duke i shkaktuar mungesė tė zhvillimit tė tė folurit. “Nėse nuk merren masa qė nė muajt e parė tė lindjes, nėse nuk fitohet e folura deri nė moshėn 3-vjeēare, kohė kur pėrfitohet e folura, atėherė ne pėrfitojmė individė shurdhė-memecė tė cilėt do tė jenė invalidė tė pėrhershėm.” Mjekja Sallavaci tha se kujdesin mė tė madh gratė shtatzėna duhet ta bėjnė nė muajt kur fėmija ėshtė ende nė barkun e nėnės. Nė kėtė rast kemi tė bėjmė me njė shurdhėsi tė lindur e cila mund tė ketė si shkak sėmundjet gjenetike, ērregullimet kromozonale gjatė shtatzanisė, disa infeksione qė kalon nėna, sėmundje infektive tė cilat ēojnė nė dėmtim tė aparatit tė dėgjimit. Ndėrkohė mė tė prirur pėr t’u prekur nga ulja e dėgjimit janė fėmijėt e lindur  para kohe. “Njė nė 50 fėmijė tė lindur prematurė mund tė shfaqė ulje dėgjimi me kalimin e kohės.” Mjekja otorhinolaringologe kėshilloi nėnat e reja qė tė ekzaminojnė fėmijėt menjėherė pas lindjes, duke ndihmuar kėshtu nė kurimin e sėmundjes nė kohė. Ajo tha se problemi nuk mbaron me kaq. Lindja e njė fėmije pa probleme me dėgjimin nuk siguron tė ardhme tė sigurt nė kėtė aspekt. Nė ēdo moment individėt janė tė prirur pėr t’u prekur nga mangėsi me dėgjimin, nė veēanti fėmijėt. “Pas lindjes, tė gjithė fėmijėt deri nė moshėn 11 vjeēare mund tė kalojnė njė humbje dėgjimi tė pėrkohshme. Kjo humbje dėgjimi mund tė ketė si shkak infeksionet respiratore apo infeksione tė bajameve.” Mė pas janė edhe uljet e dėgjimit qė lidhen me pengesat mekanike, nė ajrosjen e veshit apo infeksione nė rrugėt e sipėrme tė frymėmarrjes dhe veshit nė veēanti. Nė moshat e vogla kėto sėmundje janė mė tė pranishme dhe mė tė shpeshta. “Ajrosja e veshit tė mesėm bėhet me anė tė njė tubi qė lidh veshin me hundėn. Kjo sjell si detyrė pėr prindin apo atė qė rrit fėmijėn qė tė sigurohet nė frymėmarrje e rregullt dhe sa mė e qetė, nė mėnyrė qė tė mos krijohen infeksione tė cilat i transmetohen veshit dhe qė mund tė sjellin humbje tė dėgjimit.” Gjithsesi kjo ulje dėgjimi ėshtė e vogėl dhe nuk e pengon fėmijėn tė flasė. Rasti mė flagrant i cili kėrkon ndėrhyrje tė menjėhershme ėshtė kur kemi tė bėjmė me njė patologji tė vazhdueshme tė rrugėve tė sipėrme tė frymėmarrjes apo infeksione tė kėsaj rruge. Nė kėtė rast kemi njė ulje tė dėgjimit e cila shkon duke progresuar negativisht. Doktoreshė Sallavaci, thotė se ėshtė e rėndėsishme qė kjo ulje e dėgjimit tė kapet sa mė shpejt te fėmijėt, nė mėnyrė qė tė ndėrhyhet pėr tė marrė kurimin e nevojshėm. “Nėse njė fėmijė nuk arrin tė dėgjojė fjalėn e nėnės apo tė njerėzve qė e rrisin, ai fėmijė ėshtė i destinuar tė mos flasė siē duhet ose asnjėherė nė varėsi tė shkallės sė humbjes sė dėgjimit. Pėr tė shmangur kėtė duhet tė bėjmė ekzaminime sa mė tė shpeshta lidhur me dėgjimin. Sa mė shpejt tė kapet, aq mė shpejt menaxhohet sėmundja.” Nėse fėmija ka infeksione tė ndryshme, preket nga sėmundje qė mund tė shoqėrohet me temperaturė shumė tė lartė, me konvulsione apo epilepsi, apo qoftė dhe nga njė grip, mund tė sjellė humbje tė dėgjimit te fėmijėt.” Ajo qė mund t’iu vijė nė ndihmė kėtyre fėmijėve mė humbje dėgjimi ėshtė thjesht menaxhimi i rastit, pasi pjesa e humbur e dėgjimit nuk rikthehet. Fėmija mund tė pajiset me aparatin e dėgjimit qė ndihmon nė dėgjim nėpėrmjet amplifikimit. Ēdo tre muaj dalin pajisje tė reja tė cilat janė mė tė avancuarat nė kėtė drejtim, dhe bėhen gjithnjė mė tė vogla, tė lehta dhe me njė kosto mė tė lartė. Ndėrkohė qė mund tė bėhet dhe Implanti Koklear i cili zėvendėson atė pjesė tė veshit qė nuk funksionon. 

Shenjat, njė fėmijė i pavėmendshėm mund tė mos dėgjojė mirė 

Pavarėsisht shkaqeve qė mund tė jenė tė ndryshme, njė fėmijė me humbje dėgjimi shfaq disa shenja tė cilat tregojnė se humbja e dėgjimit po pėrparon. Kėshtu fėmija bėhet i pavėmendshėm, kthen pėrgjigje jo tė sakta, kėrkon qė pyetja tė pėrsėritet mė shumė se njė herė. Kur vihen pėrballė njė aparature elektronike si televizori, radio apo lojėra elektronike, kėrkon t’ia ngrejė volumin dhe tė qėndrojė mė afėr. “Njė patologji e vazhdueshme bėn qė fėmija i cili nuk dėgjon tė mos shkojė mirė me mėsime, tė mos integrohet nė shoqėri. Pra bėn qė tė ketė njė zhvillim psikosocial mė tė vonshėm se tė tjerėt pėr shkak se jo tė gjithė informacionin qė merret me vesh arrin ta marrė.” Sipas mjekes otorhinolaringologe, Suela Sallavaci, kjo humbje dėgjimi mund tė riparohet nėse kurohen sėmundjet qė e kanė shkaktuar atė. Rėndėsi ka vetėm qė ndjekja e saj tė jetė sa mė e hershme. “Ky lloj i uljes sė dėgjimit ėshtė i menaxhueshėm. Nėse ne trajtojmė infeksionet e rrugėve tė frymėmarrjes dhe infeksionet e veshėve. Duke i trajtuar ato ne pėrfitojmė rikthim tė dėgjimit nė nivelin normal.” Njė prind duhet ta kuptojė fėmijėn e tij kur ka probleme me dėgjimin. Pėrveē shenjave tė mėsipėrme qė janė shumė tė dukshme, ulja e dėgjimit shoqėrohet edhe me vėshtirėsi nė frymėmarrje, veēanėrisht natėn, dhimbje tė forta tė veshit deri nė kullim tė tij. “Fėmijėt deri nė 10 vjeē zakonisht janė shumė tė shkathėt dhe tė zgjuar. Kur fėmija nuk ėshtė i pėrqendruar, nuk ėshtė faji i tij, pasi ka njė arsye tė mirėqenė qė ai nuk arrin ta mbajė vėmendjen gjatė mėsimit.” Mjekja shpjegon raste konkrete kur prindėrit kėrkojnė medoemos qė fėmijėt e tyre tė qėndrojnė nė bankat e para, pasi nuk arrijnė tė dėgjojnė mėsimin. Kjo duhet tė bėhet me porosi tė mjekut specialist, i cili nė varėsi tė dėgjimit tė fėmijės bėn kėrkesė qė kėta fėmijė tė qėndrojnė sa mė afėr mėsuesit. 

Rėnia nėn 90 decibel, sjell shurdh-memecėri

Njihen katėr lloje tė uljeve tė dėgjimit. Njė person konsiderohet me dėgjim normal nėse gjatė ekzaminimit pėrgjigjet nė intensitetin e tingullit  20 decibel.  Nėse ai nuk dėgjon rritet volumi deri nė 40 decibel qė pėrkon me njė ulje tė lehtė tė dėgjimit. Nėse dėgjimi ėshtė nė shkallėn 60 decibel, shkalla e dėgjimit ėshtė e moderuar ose e mesme. Njė person me ulje dėgjimi deri 90 decibel ka njė humbje tė rėndė dėgjimi. “Njė person qė ka njė shkallė dėgjimi midis shkallės sė moderuar dhe asaj tė rėndė ne i rekomandojmė vendosjen e aparatit tė dėgjimit i cili bėn tė mundur pėrmirėsimin e dėgjimit drejt normės. Shkalla mė e rėndė e dėgjimit ėshtė ajo qė shkon drejt humbjes deri nė 120 decibel, qė pėrkon me gradėn e thellė tė humbjes sė dėgjimit.” “Fėmijėt qė kanė njė rėnie dėgjimi nė nivelet 90- 120 decibel  mund tė jenė subjekt pėr tė qenė shurdhė-memecė. Janė subjekte pėr tė cilėt nevojitet tė kryhet Implanti Koklear, ndėrhyrje qė korrigjon njė mangėsi nė dėgjim, dhe mė tej edukimi i tė folurit.” 

Rikuperimi i dėgjimit, vetėm pas lindjes 

Ekzaminimet e zakonshme qė bėn nėna gjatė njė shtatzanie normale nuk zbulon dot nėse njė fėmijė dėgjon apo jo. Mund tė zbulohen vetėm defekte kongenitale tė veshit nė rastin e njė keqformimi. Por nėse nuk bėhet ekzaminimi i amniocentezės nuk mund tė zbulojmė se po lind njė fėmijė shurdh. Ky ekzaminim nuk ėshtė rutinė dhe rekomandohet nė rastet kur nėna ka njė moshė mbi 35 vjeē dhe nėse ka njė gravidancė nė rrezik. Duke qenė kėshtu, ēdo fėmijė duhet tė ekzaminohet mundėsisht qė ditėn e lindjes pėr aftėsinė e tij dėgjimore nė mėnyrė qė rasti tė ndiqet sa mė shpejt pėr tė shmangur mundėsinė e invalidizimit.

Ndotja akustike sjell probleme nė aparatin e veshit

Mjekja otorhinolaringologe Sallavaci pėrmend disa faktorė qė stimulojnė dhe dėmtojnė dėgjimin e njerėzve. Niveli i lartė i ndotjes akustike nė vendin tonė ndikon drejtpėrdrejt nė uljen e dėgjimit. Kėshtu zhurmat e makinave nė rrugė, dėgjimi i muzikės me zė tė lartė, mbajtja e kufjeve pa kriter, ambienti i punės me shumė zhurmė, sjell humbje tė dėgjimit. Mė tė dėmtuarit janė punėtorėt e fabrikave dhe mė pas janė fėmijėt e shkollave tė cilat janė buzė rruge. Tė tilla janė “Vasil Shanto”, “Sami Frashėri”, “1 Maji”, “Sabaudin Gabrani” etj. “Nėse kėto zhurma vijojnė pėr njė kohė tė gjatė dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme mund tė dėmtojnė dėgjimin. Vlen tė theksohet se dėmtimet janė tė pakthyeshme, sado tė lehta tė jenė ato.”


Videot e fundit
1 Komente
xhovana
jeni te mrekullueshem.flm per kuriozitetet qe na jepni

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
8 + 5 =
Sophia Loren feston 80-vjetorin (FOTO)
Sophia Loren mbushi sot 80 vjeē, por ende mbetet njė nga femrat mė tė bukura nė botė. Dita e madhe e ikonės italiane u festua me njė ekspozitė nė vendlindjen e saj nė Romė, ku ajo nisi karrierėn e saj nė moshėn 14-vjeēare, pas pjesėmarrjes nė njė konkurs bukurie.  Po ashtu, u zhvillua njė ekspoz
E rrallė, vjen nė jetė foshnja me dhėmbė (VIDEO)
Nė Spitalin "Universal" nė Uells tė Skocisė ka lindur foshnja e parė vajzė me dy dhėmbėt e parė tė formuar mirė. E ėma e saj ėshtė shqetėsuar, pasi nuk do tė mund ta ushqejė Rose nė mėnyrė natyrale me gjirin e saj.   Rose nuk ėshtė e para nė familje qė lind me dhėmbė, pasi edhe gjyshja e saj ka li
Ēaji perandorak 180 paund
Ky filxhan ēaji kushton plot 180 paund. Ja pse: ai ėshtė filxhan ēaji princash nė Mbretėrinė e Bashkuar. Ēaj i njohur si “PAO HONH” apo mantel perandorak i kuq ka gjethe qė pjekura pėr 80 vjet, tė ziera nė 95 gradė C. I shėrbyer tradicionalisht mysafirėve tė Orientit, kjo pije ėshtė e shtrenjtė,