Nishani nė Samitin e Budvės: "Bashkėpunimi rajonal do tė na integrojė mė shpejt nė BE"
Publikuar më 05.12.2012 | 16:56

BUDVA - Presidenti Bujar Nishani ka mbajtur njė fjalim nė Samitin (Takimin) IV Rajonal tė Presidentėve, qė u mbajt sot nė Budva tė Malit tė Zi, ku ai ishte i vetmi personalitet i lartė nga Shqipėria i pranishėm. Ndėr tė tjera ai ka pėrmendur se gjendet mes miqsh, pėr tė ndarė mendime se si tė ēojmė mė pėrpara bashkėpunimin dy dhe shumėpalėsh nė rajon, nė kėtė moment, kur fryjnė erėrat e ngrohta euroatlantike dhe kur po ndihemi mė pranė njėri-tjetrit se kurrė, me dėshirė, vullnet dhe interesa.

Ballkani, i orientuar nga BE-ja

“Ballkani Perėndimor ėshtė sot i gjithi i orientuar drejt integrimit evropian dhe, veēanėrisht, bashkėpunimi rajonal pėrbėn njė instrument shumė tė rėndėsishėm tė zhvillimit shumėdimensional tė kėtij rajoni, nė funksion tė pėrshpejtimit tė synimit tė pėrbashkėt eurointegrues tė vendeve tona”, ka thėnė Nishani, duke shtuar se politika e jashtme e Republikės sė Shqipėrisė ėshtė e orientuar nė forcimin e marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė dhe intensifikimit tė bashkėpunimit rajonal. Shqipėria nuk ka probleme tė hapura me asnjė nga vendet e rajonit.Interesave kombėtare tė Shqipėrisė i shėrbehet mirė nė njė mjedis rajonal paqėsor, tė stabilizuar, demokratik, ekonomikisht tė zhvilluar.

Mbi krizėn financiare

Presidenti Bujar Nishani ėshtė shprehur nė fjalėn e tij edhe lidhur me krizėn financiare. Duke u shprehur se Shqipėria inkurajon dialogun dhe pėrpjekjet institucionale si tė vetmet mekanizma pėr trajtimin dhe zgjidhjen e diferencave tė brendshme dhe ndėrmjet fqinjėve. Kriza financiare pėrbėn njė kėrcėnim edhe pėr rajonin tonė, kur efektet e saj janė nė kufi me ne. Reformat e suksesshme, sundimi i ligjit, hapja e tregut, projektet e pėrbashkėta, krijimi i klimės pėr investime, paqja dhe siguria bėhen mė tė domosdoshme se kurrė mė parė. Ne besojmė se duhet tė angazhohemi bashkėrisht mė shumė pėr tė ndėrtuar njė infrastrukturė moderne tė pėrbashkėt rajonale. Ne po heqim tė gjitha barrierat jo-fizike tė lėvizjes sė njerėzve, mallrave e kapitaleve, duke nxitur shkėmbimet midis vendeve tona. Nė tė njėjtėn kohė, duke njohur mė mirė kulturėn, historinė e zakonet e fqinjėve, ne mund tė pėrmirėsojmė imazhin e rajonit tonė, mund ta bėjmė atė njė treg tėrheqės dhe konkurrues dhe mund tė pėrafrojmė perspektivėn e tij eurointegruese. Ndaj dhe, nėn kėtė frymė, luajmė njė rol moderator pėr ruajtjen dhe forcimin e paqes dhe qėndrueshmėrisė afatgjatė nė Ballkan.

Mbi shqiptarėt nė trojet jashtė Shqipėrisė

Nishani ka theksuar se, praninė e faktorit shqiptar nė vendet e rajonit ne gjithmonė e kemi konsideruar si urė lidhėse midis vendeve tona dhe kemi inkurajuar shqiptarėt nė rajon tė jenė promotorė bashkėpunimi dhe nxitės tė proceseve tė pėrbashkėta eurointegruese tė vendeve ku ata jetojnė. Dorėzimi nė Komisionin Evropian i Raportit tė parė tė gatishmėrisė pėr zbatimin e kritereve tė dala nga Udhėrrėfyesi pėr Liberalizimin e Vizave dhe marrja nga ana e Kosovės e Studimit tė Fizibilitetit pėr MSA-ne janė dėshmi se Kosova ka hedhur hapa tė rėndėsishėm drejt integrimit evropian dhe bashkėpunimit me BE. Nė kėtė kuadėr, ne kėrkojmė mbėshtetjen tuaj pėr pėrfshirjen e Kosovės nė nismat rajonale dhe mė gjerė. Shqipėria mbėshtet pėrfshirjen e Kosovės nė Kartėn e Adriatikut A5, sepse kjo i shėrben paqes dhe sigurisė nė rajon dhe lehtėson procesin integrues tė Kosovės nė Aleancėn e Atlantikut.

Mbi projektete e pėrbashkėta

Nė Samit, Nishani ka theksuar rėndėsinė e projekteve tė pėrbashkėta rajonale, edhe pėr integrimin nė BE. Sipas tij, Shqipėria vlerėson se angazhimi nė projekte tė pėrbashkėta nė infrastrukturė, mjedis, turizėm, etj ėshtė njė mundėsi e mirė pėr tė pėrfituar mbėshtetje nga BE nėpėrmjet fondeve IPA.
Siguria nė sektorin e energjisė mund tė arrihet nėpėrmjet ndėrtimit dhe modernizimit tė rrjeteve tė interkonjeksionit rajonal, sigurimit tė rrjeteve tė naftės dhe gazit nga Lindja nė Perėndim pėrmes Rrugėve Ballkanike.  Kjo do tė rrisė rolin e veēantė tė rajonit si njė aktor me peshė dhe rėndėsi pėr vetė tė ardhmen e BE-sė. Evropa garanton sigurinė e saj nga vartėsia ndaj energjisė, ndėrsa Ballkani garanton mbi tė gjitha sigurinė, paqen dhe mirėqenien  e vetė popujve tė tij.
Integrimi i rajonit bėhet i domodoshėm edhe pėr faktin se  pozicionimi i tij aktual si njė rajon i rrethuar me kufij tė BE-sė, por i paintegruar nė kėtė tė fundit, do tė ishte i dėmshėm pėr tė gjitha palėt. Ndėrkohė qė perspektiva e Ballkanit si njė vatėr e re zhvillimi ekonomik dhe punėsimi do tė lehtėsonte edhe vetė BE-nė nga njė sfidė qė ėshtė sa politike, po aq edhe ekonomike. Projekte madhore, si TAP, Korridori 8-tė, AMBO, “Korridori Adriatiko-Jonian”, i shėrbejnė integrimit tė tregut rajonal me atė evropian dhe global, si edhe sigurisė nė fushėn e energjisė. Nga zbatimi i kėtyre projekteve fitojnė tė gjitha vendet tona.

Mbi sigurinė

Forcimi i dimensionit tė sigurisė nė konceptin tradicional dhe atė bashk?kohor nė rajon, nėpėrmjet garantimit tė paqes dhe stabilitetit, demokratizimit tė shoqėrive tona, luftės sė pėrbashkėt ndaj krimit tė organizuar dhe trafiqeve, kontrollit tė qarkullimit dhe konfiskimit tė parave qė disponojnė kėto organizata, forcimit deri nė pėrmbushjen e standardeve mė tė larta tė sigurisė dhe menaxhimit tė integruar tė kufijve, mund tė realizohen mė shpejt, nėpėrmjet njė bashkėpunimi mė tė koordinuar rajonal tė agjencive tė zbatimit tė ligjit sė bashku me asistencėn e vetė Bashkimit Evropian, ka theksuar Nishani.
“Ne duhet tė vazhdojmė tė bashkėpunojmė mė ngushtė pėr ta shndėrruar rajonin tonė nė parajsė tė mundėsive pėr investime serioze dhe nė ferr pėr veprimtaritė e paligjshme qė cėnojnė stabilitetin dhe sigurinė e rajonit dhe klimėn e duhur pėr qytetarėt dhe investitorėt. Ne do tė mirėprisnim edhe pjesėmarrjen nga vende tė tjera tė rajonit nė Samitet e ardhshme”, ka pėrfunduar fjalėn e tij Presidenti Bujar Nishani.

Deklarata e Nishanit nė konferencėn pėr shtyp pas Takimit IV Rajonal

Vlerėsoj tė katėr takimet si shprehje e miqėsisė sė ngushtė midis katėr vendeve tona dhe kontribut nė formimin e marrėdhėnieve tė suksesshme dypalėshe dhe rajonale. Shqipėria i kushton rėndėsi tė veēantė rritjes dhe forcimit tė marrėdhėnieve tė gjithanshme tė bashkėpunimit me tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor e sidomos me vendet fqinje tė saj si: Kosova, Mali i Zi dhe Maqedonia.

Ne mbetemi tė angazhuar pėr intensifikimin nė vazhdimėsi tė dialogut politik midis vendeve tona, nėpėrmjet vijueshmėrisė  sė praktikės sė takimeve dhe vizitave tė nivelit tė lartė, siē ėshtė dhe ky takim i sotėm. Theksojmė domosdoshmėrinė e intensifikimit tė bashkėpunimit ekonomik e tregtar ndėrmjet katėr vendeve tona, ku pėrparėsi pėrbėjnė ndėrtimi i njė infrastrukture moderne, realizimi i projekteve tė pėrbashkėta, krijimi i njė sistemi energjetik rajonal, fuqizimi i sistemit tė komunikacionit dhe telekomunikacionit, lehtėsimi i qarkullimit tė mallrave dhe njerėzve, rritja e shkėmbimeve tregtare, intensifikimi i bashkėpunimit nė fushėn e kulturės, arsimit e shkencės, infrastrukturės, etj.

Ēdo valė rritjeje apo krize ekonomike nė kontinent natyrshėm reflektohet edhe nė ekonomitė e vendeve tona. Gjykojmė tė domosdoshėm zgjerimin akoma mė tė madh tė hapėsirės ekonomike rajonale me atė evropiane, njė prani mė tė madhe tė programeve ekonomike tė BE-sė dhe shteteve kryesore pėrbėrėse tė saj, si edhe politika evropiane qė asistojnė me teknologji e programe zhvillimi projektet e mėdha tė infrastrukturės, energjetikės, informatikės, etj.

Nė kuadėr tė interesit pėr thellimin e bashkėpunimit ekonomik, pėrparėsi do tė pėrbėnte krijimi i njė sistemi tė unifikuar energjetik rajonal. Energjia pėrbėn sot faktor tė rėndėsishėm zhvillimi, nė nivel kombėtar, rajonal e global. Nėnvizojmė rėndėsinė pėr njė promovim mė tė mirė tė mundėsive tona turistike, qė do tė bėjė tė mundur shfrytėzimin mė tė plotė tė kapaciteteve turistike jo vetėm nga qytetarėt e vendeve tona, por edhe nga ata tė vendeve tė tjera tė rajonit dhe Evropės.

Faktori shqiptar dhe minoritetet pėrkatėse tė secilit nga tė katėr vendet tona i konsiderojmė ura tė miqėsisė.  Respektimi i plotė i tė drejtave tė tyre arrihet nga demokratizimi dhe garanton paqen dhe stabilitetin nė rajonin tonė. Pėrkushtimi i vendeve tona ndaj vlerave tė pėrbashkėta euro-atlantike dhe evropiane pėrbėn platformėn e sigurt pėr zgjerimin dhe konsolidimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve midis vendeve tona. Ne besojmė se integrimi i plotė euroatlantik ėshtė nė dobi tė paqes dhe stabilitetit rajonal dhe Bashkimit Evropian. Vlerėsojmė se ėshtė e domosdoshme mbėshtetja e Kosovės nė nismat dhe projektet rajonale dhe mė gjerė; si kontribut pėr paqen dhe stabilitetin nė Kosovė, rajon dhe mė gjerė.

/Shekulli Online/Pėrgatiti:M.A./


Videot e fundit
0 Komente

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
3 + 7 =
Bluzat me flamurin e ngritur nė Beograd, mė tė shiturat nė kryeqytet
TIRANE- Droni i ngritur me flamurin e Shqipėrisė sė Madhe mbi stadiumin ku po zhvillohej ndeshja mes Serbisė dhe Shqipėrisė pėr Kampionatin Evropian 2016, ėshtė shndėrruar nė simbolin mė tė preferuar por edhe mė tė shitur nė dyqanet e suvenireve nė kryeqytet. Vjollca Ēela, pronarja e dyqanit tė s
Ja ēfarė bėn Bleona pėr tė tėrhequr vėmendje nė AMA
Duket se kėngėtarja Bleona do me ēdo kusht tė bjerė nė sy. Ylli i muzikės pop pėr kėtė ka marrė dhe njė ide tė Rihanna-s. Kėngėtarja shqiptare Bleona Qerreti i habiti tė gjithė, kur shkeli mbi tapetin e kuq ditėn e djeshme nė American Music Awards. Ajo nuk kishte veshur asgjė, pėrveē njė rrjete t
Si e festoi Miley Cyrus ditėlindjen e 22-tė (FOTO)
Kėngėtarja dhe aktorja e famshme, Miley Cyrus festoi dje ditėlindjen e saj tė 22-tė. Pėrveē miqve, ajo ishte edhe nėn shoqėrinė e tė dashurit tė saj, Patrick Schwarzenegger. Lidhja e tyre, sipas medieve rozė, nuk ėshtė shumė e befasishme. Kjo pėr shkak se nė vitin 2011, nė kohėn qė Cyrus isht